Prancūzijos Tarptautinių tyrimų instituto asocijuota daktarė Emilija Pundziūtė-Gallois interviu „Žinių radijo“ laidai „Ryto Espresso“ sakė, kad daug kas po antrojo rinkimų turo atsikvėpė su palengvėjimu, kad Nacionalinis sambūris negavo lauktosios daugumos.
„Tą buvo galima šiek tiek prognozuoti. Mobilizacija buvo gana didelė. Prancūzų pasirinkimas buvo užkirsti kelią „Nacionaliniam sambūriui“, ir kairiosios jėgos per šituos rinkimus gana smarkiai vienijosi šitam tikslui“, – kalbėjo E. Pundziūtė-Gallois.
Politologė pasakojo, kad šiems rinkimams Prancūzijoje buvo skiriama labai daug dėmesio.
„Jie užėmė beveik visą viešąją erdvę. Tai buvo labai trumpa rinkimų kampanija, trys savaitės, buvo labai daug nežinios, ir labai daug susitelkimo (politikoje) ir baimės“, – pasakojo E. Pundziūtė-Gallois.
Pirmame rinkimų ture laimėjęs Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ po antro turo lieka trečioje vietoje. Politologė aiškino, kad šie rinkimai tiesiog patvirtino Prancūzijoje jau anksčiau susiklosčiusią situaciją, kurią lemia šalies rinkimų sistemos specifika.
„Prancūzijos parlamento rinkimai, kadangi tai yra mažoritarinė rinkimų sistema, tam yra palankūs. Paprastai būdavo tokia taisyklė, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kuriuose yra kitokia rinkimų sistema, „Nacionalinis sambūris“ išeina į priekį, o rinkimuose į parlamentą jam sekasi prasčiau. Ši taisyklė pasitvirtina“, – sakė E. Pundziūtė-Gallois.
Vis dėlto, specialistės vertinimu, M. Le Pen potencialo suburti aplink save rinkėjus turi.
„Kaip matėme iš pirmo rinkimų turo ir EP rinkimų, apie 30 proc. balsų buvo už šią politinę jėgą. Žinoma, absoliučiais skaičiais imant tai yra tik apie 9 mln. prancūzų, arba 20 proc. balsą turinčių prancūzų, kurie remia šitą politinę jėgą“, – teigė E. Pundziūtė-Gallois.
Palaikoma nusivylusių dabartine politika
Vis dėlto, pasak politologės, šios partijos populiarumas yra pakankamai didelis.
„Iš to, kas buvo prognozuojama, ko tikėjosi šita partija, atrodė, kad prancūzai rinksis alternatyvą. Bet vis tik buvo grįžta prie kairiojo fronto, arba, kaip patys prancūzai sako, buvo pasirenkamos respublikoniškos vertybės, reiškia, buvo bandoma atitolti nuo kraštutinių, populistinių pozicijų“, – aiškino E. Pundziūtė-Gallois.
„Nacionalinis sambūris“, pasak politologės, dabartinį rezultatą vertina kaip pavogtus rinkimus.
„Jie tikėjosi, kad prancūzai šįkart rinksis alternatyvą, kas neįvyko. Ruošiamasi tolimesniems rinkimams. Bus bandoma toliau auginti populiarumą“, – sakė E. Pundziūtė-Gallois.
Specialistė aiškino, kad, kaip jiems seksis, priklausys nuo dabartinės valdžios, neturėsiančios absoliučios daugumos, sėkmės.
„Bus sunku suformuoti Vyriausybę. Galima tikėtis nemažai politinio žaidimo, bandymo išlaikyti valdžią arba net ir tvarką Prancūzijoje“, – sakė E. Pundziūtė-Gallois.
Le Pen ambicijų nelaidoja
Artimiausi rinkimai Prancūzijoje – 2027 metais vyksiantys prezidento rinkimai, kuriose M. Le Pen turi ambicijų sėkmingai pasirodyti. Politologė aiškino, kad jos rinkėjai didžiąja dalimi yra dabartine padėtimi nepatenkinti prancūzai.
„Didele dalimi tai yra vidaus politikos dalykai: jų priėjimas viešųjų paslaugų, perkamoji galia, švietimo, saugumo, imigracijos klausimai. Tos problemos nedings, jos yra labai sunkiai sprendžiamos“, – sakė E. Pundziūtė-Gallois.
Pasak politologės, šios rinkimų kampanijos metu apie Ukrainą ir apskritai apie tarptautinę politiką buvo kalbama labai mažai.
„Vienas iš retų pasisakymų buvo iš E. Macrono partijos, kurie šiuos klausimus ir dabar sprendžia. Jie teigia, kad svarbu išlaikyti dabartinį susitelkimą paramai Ukrainai“, – sakė E. Pundziūtė-Gallois.
Melenchonas premjeru greičiausiai netaps
Apie laimėjusių partijų pozicijas, pasak jos, galima spręsti iš ankstesnių pasisakymų.
„Jeanas Lucas Melenchonas yra nepalankus šituo klausimu. Socialistai Ukrainą remia, bet nesutinka su tam tikrais E. Macrono pareiškimais, tarkime, kad Prancūzija yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą“, – sakė E. Pundziūtė-Gallois.
J. L. Melenchonas, kaip paaiškino politologė, yra kontroversiška asmenybė, nelabai mėgstama net ir pačioje kairėje. Yra keletas ryškių kandidatų, kurie per šiuos rinkimus atsitraukė nuo jo politinės jėgos.
„Greičiausiai E. Macronas kaip prezidentas, skirdamas premjerą, turės ieškoti figūros iš kairiųjų politinių jėgų, ir greičiausiai ieškos nuosaikesnės figūros“, – svarstė E. Pundziūtė-Gallois.
Europinės politikos plotmėje, politologės vertinimu, greičiausiai nuoseklumas bus išlaikytas.
„Kažkokių radikalių sprendimų šis parlamentas negalės priimti, kadangi absoliučios daugumos nėra. Kaip buvo baiminamasi, radikalūs dešinieji, kurie skelbia uždaresnės Prancūzijos idėjas, neturi politinės galios to pasiekti“, – aiškino E. Pundziūtė-Gallois.