Nuo 7 iki 20 valandos rinkėjai galės balsuoti visų 60 Lietuvos savivaldybių pastatuose ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose.
Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visi rinkėjai galės savo balsą atiduoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Teise balsuoti iš anksto gali pasinaudoti rinkėjai, kurie ateinantį sekmadienį negalės atvykti į savo rinkimų apylinkes.
Spalio 9-11 dienomis galės balsuoti ligoninėse, socialinės globos, rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose esantys rinkėjai.
Spalio 11-12 dienomis rinkimų komisijų nariai aplankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Rinkėjų sąrašuose įrašyti per 2 mln. 326 tūkst. rinkėjai, 569 tūkst. iš jų turi teisę balsuoti namuose. Šia teise nusprendė pasinaudoti beveik 95 tūkst. rinkėjų.
Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Balsuoti užsienyje užsiregistravo per 49 tūkst. rinkėjų.
Atnaujinta.
Seimo rinkimuose savo balsą atidavusi V. Čmilytė-Nielsen: tikiuosi, kad pavyks išlaikyti vakarietišką kryptį
Seimo rinkimuose savo balsą iš anksto atidavusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad Lietuvai pavyks išlaikyti vakarietišką kryptį. Ji taip pat pažymi, kad liberalai įvairių politinių jėgų po rinkimų yra matomi kaip galimi koalicijos partneriai dėl to, jog šios kadencijos metu ieškojo ne konfliktų, o siekė susitelkimo.
„Mes tiesiog sugebėjome per ketverius metus, būdami koalicijoje labai sudėtingomis sąlygomis nesusipykti su visais. Ir, manau, kad dėl to kai kas mus įvardina kaip galimus partnerius. Gebėjimas telkti ir veikti nekonfliktuojant politikoje yra tikrai privalumas“, – žurnalistams antradienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, svarbu, kad ypatingai šiuose rinkimuose būtų kuo daugiau sveiko proto, adekvačių politikų Seime. Tai taip, balsavau už 14 sąrašą, už Liberalų sąjūdį“, – akcentavo ji.
V. Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad ateinančios kadencijos Seimas bus labiau fragmentuotas, Visgi ji viliasi, kad parlamentui pavyks išlaikyti liberalios demokratijos pagrindus.
„Kalbant apie tai, ko laukti pirmąjį rytą po rinkimų – aš tikiu, kad racionali politika nugalės. Natūralu, kad pasikeitimų gali būti, gali būti šiek tiek labiau fragmentuotas Seimas. Tai tą tikrai prognozuočiau. Bet taip pat tvirtai tikiu, kad mes išlaikysime vakarietišką kryptį ir liberalios demokratijos pagrindus, kas ir yra Lietuvos sėkmės raktas“, – pabrėžė ji.
Atnaujinta.
Vėgėlė siekia išstumti dabartinę valdančiąją daugumą: balsavau už vienintelę tikrą, nuoseklią ir sąžiningą opoziciją
Į Seimą kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kandidatuojantis advokatas Ignas Vėgėlė tikina – balsas už „valstiečius“ yra balsas už vienintelę tikrą opoziciją. Politikas viliasi, kad po šių rinkimų LVŽS pavyks išstumti dabartinę parlamento daugumą sudarančias politines jėgas iš valdančiųjų postų.
„Balsavau už vienintelę, tikrą, nuoseklią, sąžiningą opoziciją – valstiečių ir žaliųjų sąrašą“, – antradienį atidavęs savo balsą išankstiniuose rinkimuose žurnalistams sakė I. Vėgėlė.
„Atėjau balsuoti už tai, kad sustabdyti šitą „drausti, bausti“ partijų daugumą, valdančiąją koaliciją. Ir viliuosi, kad pavyks nustumti valdančiąją koaliciją iš šito valdymo. Žinoma, tai priklauso nuo žmonių valios, kiek dalyvaus žmonių balsavime. Jeigu ateis didelė dauguma žmonių, tai „drausti, bausti“ koalicija galų gale bus išstumta“, – tikino jis.
Paskutiniųjų „Delfi“ užsakymu atliktų „Spinter tyrimų“ duomenimis, LVŽS rinkimuose gali sulaukti 6,5 proc. rinkėjų palaikymo. Tai – per mažai, mat partijos jungtiniam sąrašui siekiant iškovoti mandatų Seime reikėtų įveikti 7 proc. kartelę. I. Vėgėlė šių reitingų nėra linkęs sureikšminti.
„Neskubėkite daryti išvadų – apklausos labai dažnai rodo viena, rezultatai būna kitokie. Palaukime rezultatų – tada galėsime kalbėti“, – tikino jis, neatsakydamas, ar mano, jog dalį „valstiečių“ balsų perėmė vis daugiau populiarumo įgyjanti Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“.
„Mano supratimu, per daug dėmesio skiriame vienam politikui. Tikrai turime apie ką kalbėti. Reikėtų kalbėti apie Lietuvos ateitį ir kokius darbus kiekviena organizacija ir partija norėtų nuveikti“, – tepasakė I. Vėgėlė.
Seimo rinkimuose balsavę Pinskai tikisi, kad naujos sudėties parlamentas daugiau dėmesio skirs regionams
Antradienį Seimo rinkimuose savo valią iš anksto išreiškę Lietuvos regionų partijos lyderiai Jonas Pinskus ir Živilė Pinskuvienė viliasi, kad naujos sudėties šalies parlamentas veiks produktyviau.
„Tikiuosi, kad (Seimas – ELTA) bus žymiai produktyvesnis ir sprendimai bus priimami atsižvelgiant į Lietuvos žmones bei jų gerovę tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – antradienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams pabrėžė J. Pinskus.
Tuo metu jo sutuoktinė, Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė tikino neabejojanti, kad naujos sudėties parlamentas skirs daugiau dėmesio šalies regionuose gyvenantiems piliečiams.
„Aš, kaip savivaldos merė, atstovaujanti žmones gyvenančius regionuose, labai džiaugiuosi, kad atsiradus Lietuvos regionų partijai, visi politikai pradėjo kalbėti apie regionus. (...) Lietuvos regionų partijai atėjus į Seimą, su prezidento stipriu žodžiu ir palaikymu Lietuvos regionai atsigaus ir ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė tikrai pagrės. Aš tai garantuoju“, – tviritno ji.
Lietuvos regionų partijos lyderiai dar kartą pabrėžė neturintys abejonių, kad Seimo rinkimuose 5 procentų kartelę peržengti pavyks.
„Ne sociologai priima sprendimus, balsuoja Lietuvos žmonės. Mes jais pasitikime“, – žurnalistams sakė Ž. Pinskuvienė.
Pirmadienį su šalies vadovu Gitanu Nausėda Seimo rinkimus aptaręs J. Pinskus sakė, kad jo vadovaujama politinė jėga koaliciją matytų su centro kairei priklausančiomis partijomis. Kaip vylėsi jis, Lietuvos regionų partija rinkimuose laimės bent 10 mandatų ir turės stiprią frakciją.
Budraitė: tikime, kad Lietuvoje yra daugiau nei 5 proc. žmonių, kurie nori įkvėpti šviežio oro
Seimo rinkimuose dalyvaujanti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė viliasi, kad Lietuvoje yra pakankamai apie gamtos apsaugą galvojančių žmonių. Išankstiniuose rinkimuose antradienį sudalyvavusi politikė tikisi, kad tokių rinkėjų pakaks, jog jos atstovaujama partija patektų į naująjį parlamentą.
„Mes esame įsitikinę, kad Lietuvoje yra daugiau nei 5 procentai žmonių, kurie sutinka su faktu, kad aplinkos būklei dėmesio yra skiriama per mažai. Daugiau nei 5 procentai žmonių, kurie nori pagarbos žmogaus teisėms – nesvarbu, ar kalbame apie negalią turinčius, ar apie kitų tautybių žmones, ar kitos seksualinės orientacijos žmonės“, – žurnalistams po balsavimo Lukiškių aikštėje sakė I. Budraitė.
„Tikiu, kad yra daugiau nei 5 procentai žmonių, kurie nori įkvėpti šviežio oro, pailsėti nuo tų pačių, nuolat matomų veidų ir darančių tuos pačius dalykus (politikų – ELTA)“, – tęsė ji.
Dabartiniame Seime atstovų neturinčios partijos vadovė teigė, jog sėkmės rinkimuose atveju prioritetu laikytų aplinkos apsaugos ir socialinio teisingumo klausimus.
„Prioritetas numeris vienas yra aplinkos apsauga ir klimato krizė. Šiam klausimui norime skirti didžiausią dėmesį, nes nuo to tiesiogiai priklauso žmonių sveikata. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiandien kvėpuoja užterštu oru ir patiria žalą sveikatai. Vienas iš penkių žmonių Lietuvoje patiria skurdo riziką, o mes šiandien girdime partijas, kurios žada nekelti mokesčių, nespręsti ultra turtingų žmonių apmokestinimo klausimo“, – apibendrino ji.
Nacionalinį susivienijimą į rinkimus vedantis V. Sinica: turėti frakciją Seime – idealus variantas
Nacionalinį susivienijimą į Seimo rinkimus vedantis Vytautas Sinica viliasi, kad jo atstovaujama politinė jėga būsimame parlamente iškovos bent 5 mandatus. Turėti 7 vietas Seime ir savo frakciją, pažymi politikas, būtų idealus scenarijus.
„(Matau – ELTA) naują Seimą kitokį. Pirmiausiai, Seimą su Nacionaliniu susivienijimu jame. Bet apskritai – tiesiog reikalingos permainos šiandienai Lietuvoje“, – atidavęs balsą išankstiniame balsavime žurnalistams antradienį sakė V. Sinica.
„Tai čia būtų idealus variantas“, – atsakė jis, paklaustas apie Nacionalinio susivienijimo ambicijas Seime turėti frakciją.
Jis tikino, kad partija realiai vertina galimybes patekti į Seimą.
„Mes manome, kad tų galimybių realiai turime. Pavasarį buvo 3,7 proc. (rinkėjų palaikymas – ELTA) Europos Parlamento rinkimuose. Vadinasi, reikia priauginti šiek tiek virš procento. Jeigu teisingai viską padarėme šiuose rinkimuose, tai tą ir turėsime“, – kalbėjo V. Sinica, pažymėdamas, kad sociologinės apklausos Nacionaliniam susivienijimui žada perpus mažesnius rezultatus.
„Į apklausas nežiūrime, žiūrime daugiau į kitus veiksnius“, – tikino jis.
Atnaujinta.
Per pirmąją išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose valandą sulaukta daugiau kaip 1,6 tūkst. rinkėjų
Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad per pirmąją išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose valandą savo valią pareiškė daugiau kaip 1,6 tūkst. rinkėjų.
„Per šią valandą Lietuvoje atvyko daugiau kaip 1600 rinkėjų. Aišku, pati populiariausia vieta kol kas yra Lukiškių aikštė, į kurią atvyko virš 200 rinkėjų“, – LRT radijui antradienio rytą teigė L. Petronienė.
Anot VRK pirmininkės, kol kas šiuose rinkimuose susiduriama su kur kas mažiau nesklandumų dėl užsienyje balsuoti užsiregistravusių šalies piliečių.
„Šiemet pavyko išsiųsti anksčiau biuletenius visiems užsienyje balsuojantiems rinkėjams, kadangi kandidatus užregistravome savaite anksčiau nei yra paskutinis Rinkimų kodekse numatytas terminas. Tai darėme sąmoningai, kad galėtų visi mūsų piliečiai, gyvenantys užsienyje, laiku gauti biuletenius ir juos sugrąžinti į ambasadą“, – pasakojo L. Petronienė.
Skvernelis apie konservatorių kalbas dėl koalicijos su LSDP: vienas po kito siunčiami mirties bučiniai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis neabejoja – vis garsiau apie galimybes po Seimo rinkimų formuoti vaivorykštinę koaliciją kalbantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis „žaidžia savo žaidimus“. Ekspremjeras leidžia suprasti, jog tokia G. Landsbergio taktika gali pakenkti šiuo metu daugiausiai populiarumo sulaukiančiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
„Toks mirties bučinys socialdemokratams vienas po kito siunčiamas, tiesiog parodant, kad vaivorykštės koalicija neišvengiama. Tikrai taip nėra, nes tikrai šiandien nėra Lietuvoje tokia situacija, kad reikėtų daryti tokius Lietuvos politikos istorijoje net nebuvusius žingsnius“, – antradienį atidavęs savo balsa išankstiniuose Seimo rinkimuose žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Manau, kad konservatorių lyderis žaidžia savo žaidimus – demonizuoja „Nemuno aušrą“ su Žemaitaičiu ir tokiu būdu dar stengiasi nuo centro-kairės politinių jėgų išbarstyti balsus, kad būtų sudėtingiau suformuoti koaliciją. Tai yra jų politinis žaidimas, bet, norint kalbėti apie kažkokią vaivorykštės koaliciją, jiems reikėtų pirmiausiai sutarti dabartinėje valdančiojoje daugumoje su savo mažaisiais partneriais, kurie yra nevertinami, su kuriais nesiskaitoma ir kurie atvirai sako, jog nenorėtų kitoje kadencijoje su konservatoriais būti vienoje valtyje“, – tikino jis.
Taip „Vardan Lietuvos“ pirmininkas reagavo į G. Landsbergio pareiškimus, jog šis neatmeta, kad konservatoriai dalyvaus būsimoje valdančiojoje daugumoje bei kartu su socialdemokratais formuos vadinamąją vaivorykštės koaliciją.
Pats S. Skvernelis tikisi, kad po rinkimų į valdžią ateis kairės politinių jėgų dauguma.
„Tikiuosi, kad susiformuos racionali, neradikali nauja kairės dauguma, kurios neįsivaizduoju ir be mūsų politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Ir ta politinė dauguma, kuri susiformuos, aš tikiuosi, kad bus pagrįsta profesionalumu, nes mokytis nebus laiko, reikės nuo pirmos dienos, jeigu bus tokia žmonių valia, dirbti realius, konkrečius darbus Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo parlamentaras.
Įvertino G. Nausėdos sprendimą nesusitikti su konservatoriais: aš suprantu prezidento poziciją
„Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis buvo vienas tų parlamentinių partijų lyderių, kurie artėjant Seimo rinkimams susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Tokio kvietimo susitikti nesulaukė vienintelė dabartinės valdančiosios koalicijos narė – konservatorių partija.
Anot S. Skvernelio, tokiu žingsniu šalies vadovas išreiškė savo politinę poziciją.
„Prezidentas pademonstravo tam tikrą poziciją, kad jis yra linkęs kalbėti su tomis politinėmis jėgomis, kurios nori kalbėtis, kurios supranta, kas yra politinė pagarba, kas yra atsakomybė ir kas yra solidi politika“, – sakė jis.
„Jeigu tu su prezidentu ketverius metus ne tai kad konfliktuoji, bet darai viską, kad būtų apsunkintas prezidento darbas, ieškai konfliktų, kur nereiškia ieškoti, bandai uzurpuoti dalį prezidento galių – tikėtis, kad prezidentas pakvies finišo tiesiojoje kalbėtis apie ateitį, butų labai sunku“, – pridūrė jis.
Ekspremjeras tikino suprantantis tokį G. Nausėdos sprendimą.
„Aš suprantu prezidento poziciją – nors tikrai turėtų būti vienodai teisingas visiems, matyt, tokiu būdu jis taip pat netiesiogiai pareiškia savo politinę poziciją apie vieną iš politinių partijų“, – apibendrino Seimo narys.
Orlauskas atidavė savo balsą Seimo rinkimuose: tikimės atsinaujinimo
Išankstiniuose Seimo rinkimuose balsavęs Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašo į Seimą lyderis Artūras Orlauskas tikisi, kad į valdžią ateis nauji kompetentingi žmonės, jaučiantys atsakomybę už savo sprendimus.
„Tikimės atsinaujinimo. Logiška, kad tikimės, jog visa, kas buvo šiuos keturis metus (...) pasikeis. Ateis nauji žmonės, kompetentingi žmonės, atsakingi žmonės, stipriai vertinantys savo sprendimus, jaučiantys už juos atsakomybę ir suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti kiekvienas jų sprendimas Seime ir Vyriausybėje“, – antradienį žurnalistams Lukiškių aikštėje sakė A. Orlauskas.
Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) galimybes Seimo rinkimuose politikas vertino optimistiškai.
„Mes tikrai turėsime frakciją ir tikimės 10-12 vietų“, – teigė jis.
Kur bus galima balsuoti?
Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), spalio 8-10 dienomis Vilniuje iš anksto bus galima balsuoti net penkiose vietose: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų ir miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.
Vilniaus rajono rinkėjai galės balsuoti savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50, Vilnius), Nemenčinės kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinė), Bukiškio k. (Mokyklos g. 6, Avižienių sen.).
Kauno, Klaipėdos rinkėjų bus laukiama savivaldybių pastatuose.
Pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13 d., sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
Anot VRK, svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
ELTA primena, kad per artėjančius Seimo rinkimus bus išrinktas 141 Seimo narys. Į 70 mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pretenduoja 1721 kandidatas, į 71 vietą vienmandatėse rinkimų apygardose – 699 kandidatai.
Tautos atstovų mandatų siekia 14 partijų ir viena koalicija. Tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Nacionalinis susivienijimas, Žaliųjų partija, Lietuvos liaudies partija, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno Aušra“. Pretendentų į Seimą sąraše yra ir Taikos koalicija, kurią sudaro Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų atstovai.