„O čia mes tiesiog visą rinkimų kampaniją matėme, kad tai yra tam tikros sutartos rungtynės jau gerokai iš anksto. Yra abipusė parama, kuri matėsi ir per prezidento rinkimus, ir per Seimo rinkimus. Nepaisant to, kad per prezidento rinkimus partijos parama yra natūralus dalykas, o Seimo rinkimuose tai ta priesaikos eilutė, kuri reikalauja būti visiems lygiai teisingam ir tąja prasme pakilti virš politinės kovos, o ne įbėgti į politinės kovos lauką ir pradėti ten dalyvauti kažkokiu tos kovos dalyviu, tarsi reikalautų tokio elgesio“, – ketvirtadienio vakarą laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė I. Šimonytė.
„Bet aš jokių iliuzijų dėl to neturiu ir todėl manęs visiškai nestebina šitas prezidento bandymas nuplauti šitą situaciją, turint minty, kad jis manau kad žinojo apie tai nuo pat prezidento rinkimų. Nuo pat tada, kada ponia Blinkevičiūtė atsisakė kandidatuoti prezidento rinkimuose ir parėmė poną Nausėdą. Ir manau, kad buvo toks sutarimas – kad ji padės partijai rinkimuose, bet nieku gyvu nesikels į Lietuvą dirbti“, – samprotavo ji.
I. Šimonytė neabejojo – jeigu rinkimus būtų laimėję konservatoriai ir ji pasielgtų taip pat kaip V. Blinkevičiūtė, Prezidentūros pozicija būtų kardinaliai kitokia.
„Aš bandau įsivaizduoti, ką ta pati Prezidentūra būtų pasakiusi, jeigu Vyriausybę būtų formavusi Tėvynės sąjunga ir aš būčiau iškrėtusi kažkokią panašią Blinkevičiūtę. Tai aš galiu įsivaizduoti, kokie epitetai būtų buvę tada – ir apie rinkėjų apgaulę, ir apie žemą standartą, ir apie tai, kad meluoti negražu“, – kalbėjo premjerė.
ELTA primena, kad netilus spėlionėms dėl to, ar rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ryšis vadovauti būsimai Vyriausybei, trečiadienio vakarą politikė pranešė neketinanti eiti ministrės pirmininkės pareigų. Socialdemokratė nedirbs ir Seime – V. Blinkevičiūtė planuoja tęsti ketvirtąją kadenciją Europos Parlamente (EP).
„Esu įsitikinusi, kad beveik 65 metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti, nes esu pensininkė ir įvertinau per visą rinkiminį laikotarpį, koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų. Turiu priimti tokius sprendimus, kad Vyriausybė būtų darbinga, o užimti postą tam, kad užimti postą, niekada neturėjau noro. (...) Pirmiausia įvertinau savo amžių ir sveikatą“, – akcentavo ji.
Partijos prezidiumas pasiūlė premjero pareigas LSDP vicepirmininkui Gintautui Paluckui.
Savo ruožtu Prezidentūra nesureikšmino pokyčių LSDP viršūnėse. Pasak šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, dabar prezidentui svarbiausia yra tai, jog mandatų naujajame Seime iškovojusios partijos imtųsi svarbiausių darbų ir koalicijos formavimo.
Diskusijos dėl to, ar V. Blinkevičiūtė išties grįš į nacionalinę politiką ir vadovaus Ministrų kabinetui virė bene pusmetį. Galiausiai, rugpjūtį politikė patikino – LSDP sėkmės atveju ji bus ministrė pirmininkė. Tačiau abejonės dėl tokio pasižadėjimo suintensyvėjo rinkimų naktį, kai politikė vengė tiesiogiai atsakyti į pastarąjį klausimą. Spėliones paskatino ir antradienį pasirodžiusios žinios, kad V. Blinkevičiūtė veikiausiai atsisakys premjerės posto. Tai, remdamasis šaltiniais, pranešė naujienų portalas lrt.lt.
Šimonytė sukritikavo Palucko kandidatūrą: teistas, patirties mažoka
Premjerė I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į ministro pirmininko pareigas siūlomas Gintautas Paluckas turi per mažą darbo patirtį vykdomojoje valdžioje. Politikė pripažįsta, kad jai abejonių kelia ir tai, kad kandidatas į premjerus anksčiau buvo teistas už piktnaudžiavimą tarnyba.
„Mes turime faktiškai teistą ir ne už kažkokį neatsargų nusikaltimą (...), bet už sąmoningą veiką, už piktnaudžiavimą tarnyba žmogų, kuris ateina į tarnybą, kur yra turbūt aukščiausio lygio sprendimai, kurie turi būti priimami“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė I. Šimonytė.
„Ir kitas dalykas, aš manau, kad ponas Paluckas tiesiog patirties turi per mažai“, – akcentavo ji.
I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad visi ligi šiol ministro pirmininko pareigas užėmę politikai jau turėjo solidžią darbo vykdomojoje valdžioje patirtį.
„Visi premjerai turbūt nuo 2000 metų, kurie atėjo į Vyriausybę, jie atėjo su gana reikšmingu vykdomosios valdžios bagažu. Ar tai buvo Andrius Kubilius, ar tai buvo Gediminas Kirkilas, ar tai buvo Algirdas Butkevičius, tas pats Saulius Skvernelis, kuris vadovavo ir policijai, ir Vidaus reikalų ministerijai, Algirdas Mykolas Brazauskas, aš pati. Manau, kad tai buvo žmonės, kurie turėjo pakankamai didelę centrinės valdžios valdymo ir administravimo patirtį“, – sakė I. Šimonytė.
„O pono Palucko didžiausia patirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kur ta patirtis baigėsi kaip baigėsi. Tai manyčiau, kad jos mažoka“, – pridūrė ji.
Po trečiadienio vakarą vykusio LSDP prezidiumo buvo pranešta, kad socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nebus premjere. Vietoje jos į Vyriausybės vadovo poziciją siūloma deleguoti G. Palucką.
„Esu įsitikinusi, kad beveik 65 metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti, nes esu pensininkė ir įvertinau per visą rinkiminį laikotarpį, koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų. Turiu priimti tokius sprendimus, kad Vyriausybė būtų darbinga, o užimti postą tam, kad užimti postą, niekada neturėjau noro. (...) Pirmiausia įvertinau savo amžių ir sveikatą“, – po LSDP prezidiumo akcentavo V. Blinkevičiūtė.
Naujajame Seime LSDP iškovojo 52 mandatus, „Vardan Lietuvos“ – 14, LVŽS – 8 vietas parlamente. Tuo metu „Nemuno aušra“ turės 20 atstovų Seime, liberalai – 12.
Dar nenusprendė, ar sieks TS-LKD pirmininkės posto: noriu pamatyti, kiek skyrių mane kels
Premjerė I. Šimonytė teigia dėl siekio pirmininkauti konservatorių partijai apsispręs po to, kai skyriai iškels savo siūlomas kandidatūras.
„Aš ką tik vienus rinkimus pabaigiau, tai nenoriu iš karto pradėti galvoti apie kitus rinkimus. Partija turi procedūrą. Bus skyriai, jie kels – matysime“, – ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.
„Kad skyriai kels – turbūt galiu gana drąsiai preziumuoti. Bet manau, kad noriu pamatyti, kiek skyrių (kels – ELTA), kaip atrodys kiti žmonės, kuriuos kels ir tada sprendimus priimti bendrame kontekste“, – akcentavo konservatorius Seimo rinkimuose vedusi politikė.
Visgi, pirmajame rinkimų ture daugiamandatėje apygardoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše daugiausiai pirmumo balsų sulaukusi I. Šimonytė tikina įsivaizduojanti save partijos pirmininkės kėdėje. Tačiau, akcentuoja politikė, tai dar nereiškia, kad ji ketina dalyvauti konservatorių lyderio rinkimuose.
„Ar aš turiu tiek vaizduotės, kad aš tai įsivaizduočiau? Aš turiu tiek vaizduotės. Manau, kad nereikia to mano atsakymo priimti kaip įsipareigojimo dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose“, – dėstė premjerė.
Savo ruožtu pagal pirmumo balsus antroje vietoje likęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas apie savo sprendimą dėl dalyvavimo partijos pirmininko rinkimuose ketina pranešti gruodžio mėnesį.
ELTA primena, kad po nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui pasitraukus iš pareigų, vadovavimą konservatorių partijai laikinai perėmė jo pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Naujojo partijos pirmininko rinkimai planuojami sausio mėnesį.
G. Landsbergis sekmadienį vykusiuose rinkimuose pralaimėjo vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje liberalui Simonui Kairiui.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, TS-LKD Seimo rinkimuose iškovojo 28 mandatus.