„Vertinčiau tai kaip ir oficialiame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime paminėta – tai yra tiesiog provokacija iš hibridinių veiklų arsenalo. Tam, kad atrodytų, jog nesuprantame kas vyksta ir dėl to įsibaimintume“, – trečiadienį Eltai teigė premjerė.
„Mūsų sienos yra NATO sienos. Užsienio reikalų ministerija padarys savo veiksmus, bus išsikviestas patikėtinis ir jam bus pasakyta viskas, ką apie tai galvojame. Taip pat koordinuojamės su (Aljanso – ELTA) kolegomis – tiek dėl vertinimo, tiek atsako prasme“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
G. Landsbergis: Lietuva ir Suomija siekia eiti koja kojon, jog atsakas į žinias iš Rusijos būtų panašus
Reaguojant į Rusijos ketinimus perbraižyti sienas Baltijos jūroje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, jog Lietuva palaiko kontaktą su Suomija ir koordinuoja bendrus veiksmus. Visgi, šalies diplomatijos vadovas nurodo, kad kol kas jokios oficialios informacijos apie tai, jog Maskva išties ketina keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija, nėra.
„Kalbėjausi su Suomijos ministre, kiek žinau, ir premjerė turi intencijų pakalbėti su Suomijos premjeru – tiesiog koordinuotis, ką jie daro. Siekiame eiti koja kojon, kad atsakas, reakcijos irgi būtų panašios abejose sostinėse“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdžiui žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra jokia oficiali Rusijos žinutė. Tai viename portale atsiradusi žinia, kurią galima traktuoti šiame etape tiktai kaip eskalatyvų hibridinį veiksmą“, – tikino jis.
Noriu pabrėžti, kad tai nėra jokia oficiali Rusijos žinutė. Tai viename portale atsiradusi žinia, kurią galima traktuoti šiame etape tiktai kaip eskalatyvų hibridinį veiksmą
Politikas pakartojo, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė Rusijos diplomatinį atstovą paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Visgi, G. Landsbergis nuo platesnių komentarų susilaiko ir nurodo, jog oficialių dokumentų ar žinių jo vadovaujama ministerija neturi.
„Kol kas plačiau tą komentuoti būtų sudėtinga ir mano įsitikinimas yra, kad Rusijos tikslai – jeigu tokie egzistuoja po šia žinute – pirmiausia, sėti sumaištį. Tai neketinčiau to daryti pats“, – pridūrė jis.
Galimas atsakas – sprendimai dėl Ukrainos
Visgi, klausiamas apie galimą Vakarų ir Lietuvos atsaką į tokius Maskvos žingsnius, G. Landsbergis nurodė, kad su Baltijos šalių kolegomis kels šį klausimą kitą savaitę vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Manau, tai geriausia proga raginti NATO užimti griežtesnę poziciją, kai kalbame apie hibridines operacijas mūsų kraštuose“, – sakė G. Landsbergis ir įvardijo, koks, jo manymu, atsakas Kremliui būtų tinkamiausias.
„Koks atsakas šiandien būtų, mano nuomone, teisingiausias – be politinių pareiškimų (...), tikra kinetinė reakcija galėtų būti Ukrainai suteikimas ginklų, kurių jie prašo, ir teisė atakuoti tuos taikinus, kurių Ukraina nori“, – apibendrino jis.
Remdamasis Rusijos vyriausybės nutarimo projektu, leidinys „The Moscow Times“ skelbia, jog Maskva vienašališkai nusprendė pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija.
Dokumente, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija, nurodoma, kad Rusija ketina paskelbti dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankos dalyje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų savo vidiniais vandenimis.
Tam, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Rusija pakeitė taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.
Remiantis vyriausybės nutarimo priedu, pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė planuoja pakoreguoti koordinates prie Jagrų, Somerso, Hoglando, Rodšero, Malyj Tiuters ir Vigrundo salų, taip pat prie šiaurinės įplaukos į Narvos upę.
Tuo metu pasienyje su Lietuva Rusija ketina peržiūrėti teritorijas palei Kuršių neriją, Tarano kyšulį ir Baltijos neriją.
Reaguojant į situaciją, trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos atstovas išsamiai paaiškinti susiklosčiusią situaciją.