„Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui denonsuoti 1999 m. kovo 5 d. Minske pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei 1999 m. birželio 29 d. Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos“, – skelbiama Prezidentūros pranešime spaudai.

„Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui denonsuoti 1999 m. birželio 29 d. Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“, – priduriama pranešime.

Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų kėlė klausimus dėl tariamo Prezidentūros vėlavimo pateikti denonsuoti sutartis, dėl kurių Vyriausybė apsisprendė dar pavasarį.

Praėjusią savaitę „Žinių radijui“ prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad problema dėl to, jog Prezidentūra neva delsia pateikti Seimui denonsuoti minėtas sutartis, yra kuriama „tuščioje vietoje“. Ji nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu. Visgi, tokius patarėjos svarstymus paneigė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Praėjusį pirmadienį naujienų portalaslrt.lt skelbė, kad Prezidentūra Seimui delsia pateikti denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Kaip nurodė portalas, Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.

Savo ruožtu Prezidentūra tvirtino, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.

Paaiškėjus, jog prezidentas vis dar nepateikė Seimui projektų dėl minėtų sutarčių denonsavimo, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.