„Prezidentas, planuojama, rytoj pasirašys Vyriausybės sudėties dekretą ir bus visiškai aišku, kas tiko, kas netiko“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Jeigu kas nors netiks – aptarsime, pirmiausia, su premjeru“, – pridūrė jis.
Antradienį G. Nausėda susitinka su paskutiniais kandidatais į naująją Vyriausybę – Aplinkos ministerijai vadovauti siūlomu Sigitu Podėnu bei į žemės ūkio ministrus siūlomu Ignu Hofmanu.
Anksčiau šalies vadovas buvo užsiminęs, jog G. Palucko Vyriausybė gali pradėti darbą ne visu sąstatu – jis tvirtintų ne visą ministrų kabinetą. F. Jansonas tam paantrino.
„Dekretas gali būti su 14 pavardžių, gali būti su 13, gali būti su 12 ar su 10. Supraskime, kad tas dekretas Seime eina kartu su Vyriausybės programa, kuri bus pateikta ketvirtadienį. Vyriausybės programa, matyt, mažiausiai savaitę bus svarstoma Seime. Vėlgi, dar yra pakankamai laiko, net jei reikėtų pakeisti kokį nors kandidatą, dar yra pakankamai laiko jį surasti, su juo pakalbėti ir patvirtinti arba nepatvirtinti ir parašyti naują dekretą“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
„Vėlgi, jeigu nebus rasta – Vyriausybė gali pradėti darbą be vieno, dviejų ar kelių ministrų“, – aiškino jis ir pridūrė, jog nei valdantieji, nei prezidentas tokio scenarijaus nesiekia.
Paluckas nemato ženklų, kad prezidentas galėtų tvirtinti ne visą Vyriausybę
Antradienį prezidento vyriausiajam patarėjui F. Jansonui pareiškus, kad šalies vadovas gali tvirtinti ne visą ministrų kabinetą, paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas šiuo metu tokių ženklų sako nematantis.
„Kol kas tokių ženklų neturiu, bet visko gali būti – gali būti visa, gali būti ne visa (Vyriausybė – ELTA)“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Po dekreto dar turėsime savaitę iki Vyriausybės programos tvirtinimo. Jeigu bus argumentuoti priekaištai kuriam nors kandidatui į ministrus, tą klausimą su prezidentu spręsime“, – pridūrė jis.
Buvo ne vienas ministras, kuris neatsakė į visus prezidento klausimus
Po pirmadienį vykusio prezidento G. Nausėdos susitikimo su kandidate į sveikatos apsaugos ministres Marija Jakubauskiene, šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė užsiminė, jog pretendentė „ne į visus klausimus atsakė iki galo“.
F. Jansonas tikino, jog tai nėra vienintelis atvejis, kai šalies vadovo ir į ministrus teikiamo kandidato požiūriai išsiskyrė, o kai kurie klausimai liko neatsakyti.
„Turbūt, ne vienas ministras buvo, kuris neatsakė į visus prezidento klausimus. Vėlgi, dėl dalies tų problemų arba idėjų, kurias mato prezidentas ir kurias prezidentas akcentuoja susitikimuose, dalis ministrų su jomis sutinka, dalis turi savo požiūrį, dalis – su išlygomis“, – kalbėjo jis.
„Vieno požiūrio, kad štai, prezidentas turi su kandidatu į ministrus žiūrėti į viską vienodai, – to nėra, nebuvo ir niekada nebus. Bet susidėlioti tam tikrą vaizdą, tam tikras idėjas arba suvokti, kur link ministras suks ministeriją, kokius prioritetus mato – taip, susitikimai labai padeda“, – tęsė patarėjas.
„Nežinau, koks šimtukininkas atsako į visus klausimus. Ministrai neprivalo būti pirmūnai“, – apibendrino F. Jansonas.
ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Būsimasis premjeras jau yra prezidentui pristatęs kandidatus į naująjį ministrų kabinetą. Finansų ministru siūlomas šias pareigas jau anksčiau ėjęs Rimantas Šadžius, į krašto apsaugos ministres teikiama parlamentarė Dovilė Šakalienė, į kultūros ministrus – Seimo narys Šarūnas Birutis, į socialinės apsaugos ir darbo ministres – parlamentarė Inga Ruginienė, į susisiekimo ministrus – Seimo narys Eugenijus Sabutis, į sveikatos apsaugos ministres – VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarė Raminta Popovienė, į vidaus reikalų ministrus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius, į užsienio reikalų ministrus – prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną.
Didžiausia intriga pastarosiomis savaitėmis išliko klausimas, ką į Vyriausybę deleguos „Nemuno aušra“. Paskirtasis premjeras patvirtino, jog į aplinkos ministrus partija pasiūlė Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną, į teisingumo ministrus – buvusį Kalėjimų tarnybos vadovą Virginijų Kulikauską, į žemės ūkio ministrus – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.
Naujasis ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
Kaip anksčiau teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, viliamasi, jog Vyriausybės programą parlamentas patvirtins po poros savaičių – gruodžio 12 d.
Jansonas: nemanau, kad „Nemuno aušros“ siūlomi auditai turėtų kelti „alerginių“ reakcijų
„Nemuno aušros“ vadovaujamam Seimo Audito komitetui ketinant audituoti nacionalinį transliuotoją, jūrinio vėjo parko projektus ir gynybos įsigijimus prezidento vyriausias patarėjas Frederikas Jansonas nemano, kad patikros galimybė turėtų kelti institucijų ir politikų baimę. Tačiau, anot jo, reikėtų užtikrinti, kad komiteto patikros nesidubliuotų su kitų kontrolės institucijų bei netaptų susidorojimo įrankiu.
„Kai kuriose Seimo kadencijose parlamentinė kontrolė yra stipresnė, kai kuriose – silpnesnė. Šiuo atveju tai yra Konstitucinė galimybė Seimo nariams. Jeigu nieko blogo nėra padaryta, nemanau, kad auditas turėtų kelti alerginių reakcijų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Iš kitos pusės, šalia to yra Valstybės kontrolė ir kitos institucijos. Norėtųsi, kad tie darbai nesidubliuotų ir būtų atlikti kokybiškai. Jeigu tai bus tiesiog auditas, tai gerai, bet jei tai politinio susidorojimo instrumentas, bus iš karto matoma ir aišku“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar mato poreikį atlikti nacionalinio transliuotojo LRT auditą, šalies vadovo patarėjas paminėjo, kad politikų kišimasis į žiniasklaidą nėra sveikintinas. Tačiau, pabrėžė jis, LRT finansuojama valstybės lėšomis, tad reikia žinoti, kam jos naudojamos.
„Šiuo atveju tam tikra atskaitomybė yra. Ar ji didesnė, ar mažesnė, matysime. Nežinau, kada paskutinį kartą Valstybės kontrolė darė LRT auditą. Gal nesenai, tai užtektų tuo duomenų, jei ne, reiktų atnaujinti“, – komentavo prezidento patarėjas.
„Politikų kišimasis į žiniasklaidą nėra sveikintina. Bet ar institucijos turėtų kontroliuoti, kur leidžiami viešieji pinigai? Be abejo“, – tikino jis.
ELTA primena, kad valdančioji dauguma Audito komiteto pirmininko pareigybės nesutiko atiduoti opozicijai. Lapkričio pabaigoje nuspręsta, kad šiam komitetui vadovaus „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius.