Europarlamentaras A. Kubilius feisbuke išsamiai išdėstė savo nuomonę dėl eurokomisaro nuo Lietuvos skyrimo proceso.
„Visi girdime Prezidento G. Nausėdos pasiryžimą gulti kryžiumi, kad tik G. Landsbergis netaptų komisaru. Be jokių rimtų argumentų. Kokie Prezidento motyvai taip elgtis – galime tik spėlioti.
Pradžioje atrodė, kad tai tik prezidentiniai „vaikiški kaprizai“, paremti gerai žinomu sovietinėje kultūroje principu „я – начальник, ты -дурак“ („aš – viršininkas, tu – kvailys“, – liet. k. ). Galėtum galvoti, kad tai tik asmeninių Prezidento nuoskaudų, ambicijų, pavydo išraiška. Ir Gabrielius yra tiesiog visų šių prezidentinių kompleksų auka“, – interpretavo A. Kubilius.
Politikas priminė, kad prezidentas, duodamas priesaiką pasižada „būti visiems lygiai teisingas“.
„Norint būti „visiems lygiai teisingu“, reikia įveikti savo kaprizus ir reikia įtikinamų argumentų, kodėl vienas ar kitas kandidatas į komisarus tinka arba netinka užimti tokias pareigas. Tokių argumentų Prezidentas nepateikia. Ir tai neatrodo nei rimtai, nei solidžiai. Todėl ir tenka klausti gilesnius klausimus: tai kodėl Gabrielius netinka būti kandidatu į komisarus?
Mano atsakymas yra paprastas: todėl, kad kažkas labai nenori, jog jis taptų komisaru. Ir ne todėl nenori, kad taip nenorėti verstų asmeniniai vaikiški kaprizai, o todėl, kad tokiam nenorui yra žymiai gilesnės ir svarbesnės priežastys“, – rašė A. Kubilius.
Šitoje vietoje europarlamentaras kėlė klausimą, kas bijo komisaro G. Landsbergio? Ir atsakymu įvardino du tarptautinius veikėjus – Kiniją ir Baltarusiją.
„Todėl, kad Kinija tikrai nenorėtų, jog Komisijos nariu taptų Europoje ryškiausias Taivano rėmėjas. (…) Kodėl Baltarusija? Nes Gabrielius Landsbergis ir dabartinė Lietuvos Vyriausybė buvo pirmieji, kurie įvedė sankcijas Baltarusijos trąšoms“, – aiškino A. Kubilius.
Su Lietuvoje esą tvyrančia kažkokia baime A. Kubilius sieja ir nenorą deleguoti G. Landsbergį į eurokomisarus.
„Keista ir sunkiai paaiškinama baimė. Aš asmeniškai bijau tik Kinijos ir Baltarusijos slaptų įtakų Lietuvos politiniams procesams, tame tarpe ir sprendimui dėl komisaro kandidatūros“, – rašė A. Kubilius.
Juknevičienė irgi įsijungė į diskusiją
Į viešą diskusiją įsijungė ir europarlamentarė R. Juknevičienė, kuri rašė, kad G. Landsbergis yra stipriausia ir perspektyviausia Lietuvos kandidatūra.
„Taip, yra ir daugiau gerų bei labai gerų TSLKD kandidatų į Europos komisarus, tačiau G. Landsbergio asmenyje sutampa ir kompetencijos, ir politinis svoris, ir geras žinomumas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Man juokinga, kai Prezidento aplinka ir visokio plauko opozicija, įskaitant S. Skvernelį, kalba apie netinkamas kompetencijas vienam ar kitam komisaro portfeliui. Lyg Virginijus Sinkevičius, kai jį skyrė dar nesuskilę Karbauskis su Skverneliu, buvo ryškiausias Lietuvos okeanų ir žuvų ekspertas!
Taip, Lietuvai yra svarbių portfelių, susijusių su mūsų Užsienio reikalų ministro kompetencijomis. Ir ne vienas, beje“, – rašė R. Juknevičienė.
„Politinis svoris yra ypač svarbu. Šioje Komisijoje partinę daugumą sudarys EPP partijos, todėl vienos iš EPP partijų pirmininko skyrimas komisaru būtų vertinamas tikrai aukščiausiu balu.
O dėl žinomumo jau esu ne kartą rašiusi – man nereikia kolegoms aiškinti, kas yra Gabrielius Landsbergis, o kokia yra Lietuvos Prezidento pavardė, klausimų sulaukiu nuolat. (…)
Lietuva tikrai galėtų daug daugiau, jei ne „načalnikų“ mentalitetas stikliniuose bokštuose“, – dalindamasi A. Kubiliaus tekstu rašė R. Juknevičienė.
Siūlo galvoti apie Lietuvos interesus, o ne „kur padėti poną Landsbergį“
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuvai reikėtų orientuotis į ekonominį portfelį, o šis nelabai susijęs su G. Landsbergio domėjimosi sritimi.
„Man kiek keista, kad pastaruoju metu tai tapo kažkokia keista diskusija. Komisaras Landsbergis arba nebetęsiame diskusijos. Manau, tai truputį nekonstruktyvus požiūris. (…) Supraskime vieną dalyką – tas portfelis, apie kurį mes kalbame, partijų pasidalinimo formulės dėka atiteko Estijos premjerei Kajai Kallas.
Tokių užsienio reikalus valdančių portfelių praktiškai nebeliko arba jie pritemptai sietini su užsienio politika. Todėl aš manau, kad Lietuva puikiausiai galėtų orientuotis į ekonominius portfelius, kurie yra nė kiek nemažiau svarbūs. (…) Bet, jeigu jūs siejate tai su G. Landsbergio kandidatūra – man ekonomika sunkiai dera su pono G.Landsbergio domėjimosi sfera“, – teigė G. Nausėda.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas yra sakęs, kad yra ne vienas žmogus, kuris tiktų į šią poziciją.
„Reikėtų pirmiausiai apsispręsti, kokią problemą sprendžiame. Jeigu kalbame apie tai, kaip Lietuvai gauti kuo svaresnį, įtakingesnį Europos komisaro portfelį būsimoje Europos Komisijoje, tada, turbūt, turėtume žvelgti plačiau – užsienio politika anaiptol nėra vienintelis laukas, kur Lietuva galėtų būti. Yra tas pats galimas gynybos komisaras, yra su finansais, su ekonomika, su inovacijomis susijusių portfelių, kurie, turbūt, ir Lietuvai būtų pakankamai svarūs ir svarbūs. Tai jeigu kalbame apie tokią problemą, tada kandidatų iš tiesų yra ne vienas“, – interviu „Žinių radijui“ yra sakęs F. Jansonas.
„Jeigu problemą apsibrėžiame kaip „kur padėti poną G. Landsbergį“, tada aišku, kad kandidatų lieka vienas, nes ir problema yra vieno žmogaus. Šiuo atveju, matyt, prezidentas mato problemą vienaip, yra žmonių, kurie mato kitaip“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
Prezidento patarėjas tiesiai į klausimą, kas galėtų būti deleguojamas į šias pareigas, neatsakė, tačiau užuominomis pasidalino.
„Sakykime, Ingrida Šimonytė yra vienas variantas, finansų ministrė galimas (variantas – ELTA), jeigu kalbame apie finansus. Supraskime, kad finansų ministrė greičiausiai apie finansus išmano daugiau nei užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo F. Jansonas.
„Jeigu kalbėtume apie gynybos portfelį, turbūt yra ne vienas, kokie du galimi kandidatai. (...) Pavardžių gal nepulsiu vardinti“, – sakė jis.
Premjerė I. Šimonytė yra pasakiusi, kad ji į tą poziciją nepretenduoja.
Prezidento ir premjerės susitikimas numatomas šią savaitę. Tikimasi, kad per jį premjerė pateiks ministrų kabineto sudėtį, galimai bus aptarta ir eurokomisaro kandidatūra.
