Atsakė, ką darytų laimėję 81 milijoną eurų
Pirmasis specialių „Delfi“ debatų klausimas buvo atsiųstas žiūrovo. Jis partijų lyderių ir atstovų klausė, ką darytų, jeigu laimėtų 81 milijoną eurų.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, jog pinigus investuotų, dalį jų aukotų.
„Puikus klausimas, toks iš už dėžės ribų. Tai, matyt, norėtųsi papildyti Gynybos fondą, kuriam ką tik priėmėme įstatymo pakeitimus ir norisi paskatinti žmones daugiau aukoti ir patiems. Ne tik skolinti valstybei obligacijų pagalba, bet ir parodyti tą pavyzdį. <...>
Neabejoju, kad tą padaryčiau. Paaukočiau Ukrainai. Ir dar investuočiau į kitas sritis, kurios gal leistų užsitikrinti senatvę“, – sakė Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen juokėsi, kad jai toks klausimas nėra aktualus, nes gyvenime nėra pirkusi loterijos bilieto.
„Turiu štai tokį principą. Bet jeigu kartais taip atsitiktų, visiškai teoriškai, tai tikrai dalį paaukočiau, dalį skirčiau ateičiai. Visgi, sakyčiau, kad ne kartą teko skaityti, kad žmonės, kurie laimi (loterijas, aut. p.), jie paprastai netampa laimingesni, įprastai grįžta prie to savo laimės lygio, gyvenimo būdo, kuris buvo iki tol.
Tai turbūt parodo, kad net ir tokie laimėjimai tam tikra prasme yra iššūkis. Tai noriu palinkėti tam žmogui, kuris laimėjo, labai protingai, išmintingai ir racionaliai pasinaudoti ta sėkme“, – linkėjimą įspūdingą sumą laimėjusiam žmogui perdavė Liberalų sąjūdžio vadovė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis iš karto įspėjo, jog jo atsakymas bus trumpas.
„Aš kiekvieną dieną darau sprendimus, kurie susiję su kažkokiomis didelėmis investicijų sumomis. Ir jeigu esi verslininkas, tai aišku, kad turi daug skolų. Ir tas skolas tada dengi, jeigu turi pajamų šaltinį kažkokį kaip loterijos bilietas. Bet visumoje, tai mecenavimas, aš tą darau pastoviai, jau daugelį metų. Man problemų su tuo nekiltų, kaip išleisti 80 milijonų eurų“, – tikino LVŽS lyderis.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas irgi sakė, kad dalis tokio laimėjimo būtų skirtas gynybos obligacijoms.
„Manau, kad lygiai taip pat padėtume Ukrainai, aš turbūt aukočiau Azovo brigadai, kuri šiandien kaunasi fronte ir jai reikia tos paramos. Ir dalį tikrai reikėtų atiduoti žmonai, nes manęs kitaip tikrai nesuprastų“, – teigė L. Kasčiūnas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis prieš atsakydamas į klausimą juokavo. Bet po to surimtėjo.
„Pradžioje pajuokausiu, tai nesėdėčiau čia, jeigu būčiau laimėjęs 81 milijoną eurų. Tikrai perku, tikiuosi vis, vėl neperku, vėl perku... Man patinka vieno mano draugo paraginimas paskaičiuoti, kiek išleidžiu bilietams, juk galėčiau sutaupyti ir kažkur investuoti.
Jeigu kalbant labai rimtai, kaip ir kiekvienam – buities, šeimos reikalai visi. Ir manau, kad kur asmeniškai tikrai bandyčiau daug paaukoti ir prisidėti, kalbant apie sveikatos priežiūrą, ypatingai apie žmones, kurie serga sunkiomis ligomis, onkologinėmis, genetinėmis. Žinant, kad pasaulyje, Europoje yra gydymo būdai, metodai, vaistai...
Bet mūsų valstybėje jie yra neprieinami dėl įvairiausių priežasčių. Manau, kad būtų prasmingiausia šimtams žmonių suteikti viltį gyventi, pasveikti. O šiaip ir buities klausimai išsispręstų, kaip ir kiekvienam, nereikėtų galvoti apie paskolas ir panašius dalykus“, – atsakė S. Skvernelis. Politikas dar pabrėžė finansinio raštingumo stoką visuomenėje, kuris trukdo susitvarkyti su tokio dydžio gauta pinigų suma.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Gintautas Paluckas iš karto sakė, jog tokios sumos gal ir negautų, nes reikėtų sumokėti mokesčius. Patikinus, kad šį kartą mokesčių mokėti nereikės, G. Paluckas užsiminė, jog nematytų priežasčių, kodėl loterijų laimėjimai negalėtų būti apmokestinti.
„O dabar kalbant apie investicijas, tai skirčiau į tris dalis. Vieną dalį skirčiau investicijoms į atsinaujinančios energetikos, žaliuosius projektus, kitą – turbūt kurčiau neliečiamo kapitalo fondą, kurio gautos pajamos būtų skirtos jauniesiems menininkams paremti, kad jie galėtų vystyti savo gebėjimus. Ir trečioji dalis – lygiai taip pat būtų neliečiamo kapitalo fondas senjorų kultūriniam užimtumui“, – teigė G. Paluckas.
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savo atsakymą irgi pradėjo juokaudamas, jis sakė, kad į „BaltCap“ turbūt neinvestuotų, kur „konservatoriai įmetė visus pinigus ir dabar gaudo Stepukonį su apykoje“.
„O šiaip tai man viskas yra gerai. Man nereikia jokios savo buities kompensuotis. Matyt investicijos būtų tai, ką reikėtų daryti, ką ir daro žmonės, turintys pakankamai didelį pinigų kiekį. Tai investuočiau į švietimą, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo: fizikos, chemijos, biologijos laboratorijų įrengimas mokyklose.
Kad paskui būtų galima pareiti prie biotechnologijų, sukurti tam tikrą grandinę regionuose, kuriuose mes galėtume išugdyti jaunus, talentingus mokslininkus, kurie kurtų pridėtinę vertę Lietuvoje“, – savo idėja specialiuose „Delfi“ debatuose dalijosi R. Žemaitaitis.
Užvirė diskusija dėl skaudaus įvykio
Vilniuje, Vasario 16–osios gatvėje esančiame bute per incidentą pašauti du policijos pareigūnai, įtariamasis 62 m. amžiaus vyras užsibarikadavo bute, tačiau vėliau buvo sulaikytas. Incidento metu nušautas advokatas Leonid Pčelincev, kuriam buvo 69 metai.
Kiek procentų skirti gynybai?
Aptarus šį klausimą politinių partijų atstovų buvo klausiama, kiek turi siekti šalies išlaidos gynybai, kokie turėtų būti finansavimo šaltiniai. Ar turėtume sekti lenkų pavyzdžiu, kurie jau dabar gynybai skiria daugiau nei 4 procentus BVP, o kitiems metams yra numatę 4,7 BVP. Lietuvoje šis rodiklis yra pasiekęs 3,2 procento BVP.
LSDP vicepirmininkas G. Paluckas sutiko, kad šalies gynybos klausimas yra kritiškai svarbus.
„Ir jis keliauja nuo nacionalinio saugumo iki investicinės aplinkos, kas irgi yra svarbu, jeigu mes planuojame surinkti biudžetą. Iš kurio mokesčių surinkimo ir reikės finansuoti mūsų gynybos klausimus.
Kalbant apie procentus nuo BVP, manau, kad procentais mes nesumokėsime nei už NASAMS, nei už „Patriot“, nei už tankus. Reikia kalbėti apie eurus, kada konkrečiai jų reikia. Tai iš to procentinių išraiškų visokio samprotavimo turime prieiti prie pinigų srauto numatymo – kuriais metais kiek reikia pagal mūsų kariuomenės modernizavimo planus. Ir čia Vyriausybė kartu su Seimu yra surėmę pečius, tuos klausimus išspręs.
Kaip tai padarys, aišku, visi tie (Gynybos, aut. p.) fondai yra gražus dalykas... Bet bendros mokestinės pajamos yra pagrindinis finansavimo šaltinis ir trumpuoju laikotarpiu valstybės skola. Nes tuos poreikius, kuriuos aš šiandien žinau, perkelti per mokestinę sistemą ant įmonių ir žmonių tikrai būtų per didelė našta. <...> Dėl šių priežasčių kita Vyriausybė ir Seimas turės pereiti nuo mistinio samprotavimo apie BVP, prie labai aiškaus žiūrėjimo, kiek tuo metu reikia eurų ir juos užtikrinti“, – specialiuose „Delfi“ debatuose kalbėjo LSDP atstovas G. Paluckas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis atsakydamas į klausimą pirmiausia džiaugėsi LSDP teiginiais – atsirišimu nuo konkrečių procentų.
„Vienu metu čia buvo lenktynės, kas daugiau pasakys. Taip, logika reikalauja paprastai – 2025 metams yra numatytas įsigijimų planas, ką mes galime finansuoti, kokią ginkluotę gauti, kokius kontraktus pasirašysime, ką statysime, kiek parengsime kareivių, kiek pašauksime.
Visa tai yra konkreti suma ir kiekvienai Vyriausybei bus iššūkis tą sumą surasti. <...> Nesvarbu, kokia Vyriausybė bebūtų, jie privalės tą poreikį patenkinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Anot jo, yra kelios galimybės, kaip šį poreikį galima patenkinti. Viena iš jų – mokesčių kėlimas.
„Jeigu mes šiuo laiku kelsime mokesčius, susijusius su mūsų verslu, inovatyvumo mažinimu, galimybėmis ateiti investuotojams, būsime nepatrauklūs šiame regione, ekonomika, besilaikanti ant vidaus vartojimo tikrai stagnuos“, – prognozavo S. Skvernelis.
Antroji galimybė, pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, yra vartojimo mokesčiai.
„Jeigu juos pakelsime, žmonės pradės mažiau vartoti, atsiras šešėlis. Šitos priemonės yra netinkamos. Tai kas yra padaryta įkuriant Gynybos fondą – to pakanka. O kur dar galime gauti? Labai tikiu mūsų Andriumi Kubiliumi, kuris gavo tokį stiprų portfelį (Europos Komisijoje, aut. p.). Tai yra iššūkis, be jokios ironijos, sutelkti visas ES valstybes, kaip buvo po pandeminiame laikotarpyje padarytas Solidarumo fondas.
Taigi, tai yra vienas iš šaltinių, kur gauti realius pinigus. Antras dalykas – skolinimasis. Ir net neabejoju, kad EK padirbės, kad nebūtų taikoma fiskalinė drausmė skolinimuisi gynybai, tai turėsime realius finansavimo šaltinius. O visi kiti, kas tai piešia iš vidinių mokesčių – kelkime, jeigu norime nusižudyti, tam mes tikrai nepritarsime“, – emocingai specialiuose „Delfi“ debatuose kalbėjo S. Skvernelis.
TS–LKD atstovas debatuose, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog per ketverius metus gynybos biudžetas išaugo 2,5 karto.
„Nuo 1,1 milijardo eurų iki 2,4 milijardo. Tai leidžia mums ne tik modernizuoti mūsų kariuomenę, bet leidžia mums kurti lietuvišką diviziją, kuri yra mūsų viso šito planavimo tikslas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis sakė, kad minėta divizija turėtų tris brigadas: sunkiąją, vidutinę ir lengvąją. Ši divizija turėtų ir tankų batalioną, artimo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, pėstininkų kovos mašinas.
„Visam tam išvystyti, esame paskaičiavę, reikėtų 3 milijardų eurų kasmet. Tai reiškia, kad (gynybos biudžetas, aut. p.) siektų 3,5 procento BVP“, – konkrečią sumą įvardijo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
TS–LKD atstovas taip pat kolegas iš kitų partijų patikino, kad nebus taip paprasta kasmet paskaičiuoti, kiek reikės skirti gynybai.
„Nes kartu su pirkiniais eina tokie dalykai kaip personalo apmokymas, infrastruktūra, palaikymas. Tai yra didžiulė uodega, kurią irgi reikės finansuoti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Jis teigė, jog ši suma gali būti pasiekta mokestiniais sprendimais, Gynybos fondas.
LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė, jog svarbiausia, kaip minėtos lėšos yra panaudojamos. Politikas taip pat įvardijo priežastį, dėl kurios praranda didelė dalis galimų mokesčių.
„NATO pagalbos ir priemonių įsigijimo fondas turi pakankamai mūsų lėšų, kurios yra nepanaudojamos šiuo momentu. O jeigu analizuotume, kaip krašto apsauga panaudoja mūsų lėšas statyboms, dalis skiriamų pinigų yra nepanaudojami. Bet mes turime suprasti, kad jeigu šiandien negalime nusipirkti ginklų, tai turime remontuoti kelius, kurių reikės vis tiek. Turime statyti bazes, priimti vokiečių brigadą.
Bet procentai visiškai nieko nereiškia, jeigu ekonomika pradeda šlubuoti, mūsų BVP nekyla. O politika, kurią vykdo Lietuva Kinijos atžvilgiu yra tikrai didžiausias kenkimas nacionaliniam saugumui, koks yra iš viso buvęs. Nes mes prarandame šimtus milijonų eurų mokesčių kasmet vien dėl to, kad nutraukėme su Kinija ekonominius santykius“, – savo požiūrį debatuose dėstė LVŽS lyderis R. Karbauskis.
Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen sakė negalinti sutikti, kad „procentas nieko nereiškia“.
„Kai mes kalbame su savo sąjungininkais ir partneriais, <...> kai mes pristatome, kokie yra mūsų namų darbai, kiek skiriame, kokioje vietoje esame tarp NATO šalių pagal skiriamą procentą, tai parodo mūsų pačių pasirengimą rūpintis savo saugumu ir gynyba.
O kaip didinti tą procentą, kaip potencialiai siekti 4 procentų BVP, Liberalų sąjūdis mano, kad dabartiniu laikotarpiu reikia vengti mokesčių didinimo, kuris stabdytų ekonomikos augimą. Ir skolinimasis trumpuoju laikotarpiu yra tas šaltinis, kurį reikia maksimaliai išnaudoti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė taip pat sakė, jog jos vadovaujamos partijos programoje įvardintas tikslas yra 4 procentai BVP gynybai.
„Bet apskritai reikia skirti tiek, kiek reikia. Ir dėl to mes ir atsitraukėme nuo savo raudonų linijų dėl mokesčių ir uždegėme žalią šviesą, kartu Seime jau priėmėme šaltinius, kuriais yra pasiektas labai konkretus ir rekordinis mūsų gynybos biudžetas – 2,4 milijardo eurų.
O dabar apie šaltinius. Nuosaikus skolinimasis yra tas šaltinis, kurio Lietuva vis dar nėra išnaudojusi. Mūsų skola yra viena mažiausių eurozonoje, krašto gynyba yra ir ateities kartų klausimas. Dėl to siūlome likti tam visiškai atviri. Nuosaikiai keliami žalieji mokesčiai gali išlikti vienu iš galimų finansavimo šaltinių. Tačiau gynyba nėra tik išlaidos, tai taip pat yra ir investicijos“, – kalbėjo Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė.
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis priminė, jog Lietuva yra įsipareigojusi tam tikrą procentinę dalį nuo BVP skirti gynybai. Jis teigė manantis, kad iš biudžeto tam skiriamų pinigų šiandien tikrai užtenka. Jis citavo premjerės Ingridos Šimonytės patarėją ekonomistą Raimondą Kuodį, kuris, anot jo, teigė, jog jam nėra aišku, kam šiandien yra skiriami pinigai kariuomenei.
„Jis sakė, kad yra neatsakyti klausimai, kada, kur ir kiek. <...> Bet kokiu atveju, visos politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą, kurio visos ir turės laikytis. Tikrai negalės atėjusi naujoji valdančioji dauguma kažką išmetinėti, daryti. Susitarimas yra toks, jo reikės laikytis.
O pinigų panaudojimas, yra iškalbingi dalykai, kad ginkluotės įsigijimams, Lietuvos Nepriklausomybės metu, nebuvo atliktas auditas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis, ragindamas tokį auditą atlikti.
Liberalių partijų vadovių apsišpilkavimas
Liberalų sąjūdžio pirmininkė ironizavo, kad ji per šiuos debatus pirmą kartą girdi, kad „Laisvės partija“ už žaliuosius mokesčius.
„Šiuose debatuose – daug pirmų kartų“, – replikavo V. Čmilytė-Nielsen.
A. Armonaitė replikavo, kad greičiausiai oponentė jų programos neskaitė.
„Ne, bet sprendimai jūsų buvo, ir manau, kad visi juos pastebėjo“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pritarė minčiai, kad reikėtų „žaliojo koridoriaus“ gynybos pramonei, ne tik kalbant apie „Rheinmetall’į“, bet, kalbant apie požiūrį į gynybos pramonę iš esmės.
„Dar vienas dalykas, tiesioginės užsienio investicijos taip pat yra mūsų saugumo garantas. Labai svarbu, kokią retoriką pasirenka politikai. Viena vertus, mes turime kalbėti apie grėsmes ir rizikas, bet, kita vertus, taip pat turime siųsti signalą potencialiems užsienio investitoriams, kad Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi. Ta prasme, kad dar niekada neskyrė tiek dėmesio savo gynybai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Žemaitaičio ir Karbauskio kritikos strėlės – į valdančiųjų pusę
„Nemuno aušra“ lyderis sureagavo į L. Kasčiūno mintis apie tai, ar reikalingas auditas.
„Ne Žemaitaitis šitą pasakė, o praėjusį antradienį – prezidento patarėjas „Žinių radijui“ . (…) Tai atsisukite, gerbiamieji, eilinį kartą vėl prašaunate“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Negailėjo kritikos ir jis kitiems.
„O apie tai, ką kolegos kalbėjo, tai kažkas sėkmingai prastūmė „žaliuosius“ viešuosius pirkimus. Jeigu pažiūrėsite iš viešųjų pirkimų, kada reikalingi „žalieji“ pirkimai, ir, ką pasakė Valstybės kontrolė 2022 m. vasarį, tai Lietuva, darydama viešuosius pirkimus, ir pirkdama iš neva „žaliųjų“ įmonių, permokėjo 30 procentų. Galų gale, gal atsisakykite „žaliųjų“ pirkimų, ir gynybai turėsite beveik papildomus 200 mln. eurų“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis aiškino, kad vienas esminių dalykų, finansuojant krašto apsaugą, yra pasitikėjimas mūsų kariuomene.
„Šitoje situacijoje, kol kas viskas yra normalu. Lietuvos žmonės palaiko kariuomenę. Bet tie įvykiai, kurie klostėsi prieš porą savaičių, kada buvusį kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį dėl informacijos, kad pirkimai, kurie vyksta dabar, neatitinka mūsų strateginės krypties, ministras išvadino piktžole, tai neveikia stiprinant Lietuvos žmonių pasitikėjimą kariuomene“, – sukritikavo R. Karbauskis.
Akcentas į padarytus darbus
TS–LKD kandidatas, krašto apsaugos ministras patikslino, kad sisteminius piktnaudžiavimus, o ne asmenį vadino piktžolėmis.
„Bet, kalbant apie dalykus, kurie nuveikti, ir, ką reikės pratęsti, šalia „Rheinmetall“ yra „Northtrop Grumman“, ateina Amerikos gigantas į Lietuvą gaminti 30 mm amuniciją, ir, gerbiama pirmininke, jau yra „žalias koridorius“. Turime naują įstatymą, (...)kur galima perkant kažkokią techniką iš užsienio, sutarti, kad 30 proc. būtų gaminama Lietuvoje. Mes verčiame naują puslapį, gigantai ateina į Lietuvą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kas už visuotinį šaukimą, o kas – ne visai
Kalbėdama apie ėjimą visuotinio šaukimo link, Liberalų sąjungos pirmininkė akcentavo, kad dėl to Seimas jau yra apsisprendęs.
„Manau, kad tai yra klausimas, į kurį Parlamentas jau atsakė. Dėl moterų klausimo nesprendėme, bet neišvengiamai jis kils. Liberalai yra atviri tai diskusijai. Bet čia reikėtų įsiklausyti į kariuomenės poreikį (...)“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak LVŽS lyderio, pagal karinį patarimą, Lietuvoje ypatingai trūksta karininkų, puskarininkių.
„LVŽS, šnekėdama apie privalomą šaukimą, kelia klausimą, kodėl neturime karinių katedrų universitetuose, kolegijose, kur galėtume ruošti karo medikus, karo inžinierius? Mes nelabai suprantame, koks yra tikslas, ar mums reikia turėti pusę metų šautuvą panešiojusius vaikus, kurie taps „karo mėsa“, jeigu karas prasidėtų, ar mums reikia turėti įvairių sričių specialistus, kad mes ir NATO rėmuose galėtume pasakyti, kad turime karo medikų, net daugiau negu kitiems reikia, galime ir kitiems padėti?
Vaikai tada galėtų pasirinkti tarp studijų, kur tas būtų integruota, ir privalomos tarnybos“, – svarstė R. Karbauskis.
Krašto apsaugos ministras iš TS–LKD akcentavo, kad pavasario sesijoje įgyvendinta šaukimo reforma, kuri startuos nuo kitų metų, remiasi kariniu patarimu.
„Ji leis kviesti mūsų jaunus žmones iškart po mokyklos. Manau, puikus modelis, jis leis susiplanuoti gyvenimą. Ir faktiškai tai, kas įsibėgės nuo 2026 m., leis mums artėti prie visuotinio šaukimo efekto“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, esant pakankamai instruktorių ir infrastruktūros, už ketverių penkerių metų būtų galima įvesti ir visuotinį šaukimą.
„Bet jau tie žingsniai, kurie padaryti, tai judame ta kryptimi. Šalia to auga šaulių skaičius, prasidėjo mūsų visuomenės dronų pajėgumo stiprinimas, komendantūros. (…) Pagaliau nuo kalbų perėjome prie darbų, kuriant visuotinę gynybą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuva“ lyderis teigė, kad jo politinė jėga pagrindinį akcentą deda profesionaliai kariuomenei, o į šaukimą žiūri, pirmiausia, kaip į rezervo parengimą.
„Tai labai svarbu, kad galėtume užtikrinti reikiamą mobilizaciją ir kitas funkcijas, įvykus tai vadinamai dienai X. (…) Aš manau, kad turėtume didinti, kas ir Seimo priimta, šaukiamų asmenų skaičių, būtų gerai atsisakyti loterijų, nes tai tikrai nėra nei socialiai teisingas, nei suprantamas dalykas. Bet, jei tokiu palaipsniu būdu prieisime, kad galėtume pašaukti visus aštuoniolikmečius, baigusius vidurinę mokyklą, tai būtų labai gerai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Dėl moterų jis yra skeptiškas. „Ir šiandien yra galimybė tarnauti. Labai daug ateina, yra reikalingos specialybės, ir to privalomo šaukimo nematau prasmės“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Socialdemokratai, pasak partijos vicepirmininko G. Palucko, dėl moterų privalomo šaukimo irgi žiūrėtų skeptiškai.
„Esminis dalykas, formuojant ir mūsų lietuvišką diviziją, ir brigadas, yra gerinti profesionalios karo tarnybos patrauklumą, ir, didinant šauktinių skaičių, užtikrinti tarnybos atlikimo alternatyvas“, – sakė G. Paluckas.
„Nemuno aušra“ lyderis irgi kalbėjo, kad įstatymas jau priimtas, judama visuotinio šaukimo link.
„Šiandieną mums trūksta infrastruktūros, specialistų. Mums reikia juos paruošti. Geriausiu atveju, galime šnekėti apie 2030–2032 metus. Antras klausimas buvo, ar merginos gali tarnauti? Tai yra utopija. Gal kokiais 2040 metais tos merginos ir galės tarnauti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Laisvės partijos lyderė irgi kalbėjo, kad dėl visuotinio šaukimo susitarta. Laisvės partijos pozicija yra tokia, kad moterys galėtų tarnauti.
„2040 m. netruks ateiti, ir matyt saugumo klausimas Lietuvoje visada bus aktualus. (…) Keletas papildomų akcentų: šalys, turinčios sėkmingą visuotinę gynybą, kaip Suomija, nenurašo ir vadinamos alternatyvios karinės tarnybos. Ne visi turi laikyti ginklą rankoje, gali atlikti kitas svarbias funkcijas: padėti žmonėms prieiti prie maisto, komunikuoti, užsiimti sklaida socialiniuose tinkluose (…), visa tai turi veikti sistemoje“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Kandidatų klausimai vieni kitiems
Kandidatai per debatus turėjo galimybę užduoti klausimus vieni kitiems. A. Armonaitei teko galimybė užduoti klausimą R. Žemaitaičiui. Laisvės pirmininkė paklausė, ar šis palaiko sankcijas Rusijai?
„Ta apimtimi, kaip ES leidžia apeidinėti sankcijas, sankcijų Rusijai aš nepalaikau, nes absoliučiai visos sankcijos šiandien yra apeinamos. Kas yra baisiausia, kad strateginė mūsų partnerė Vokietija sėkmingai padeda apeidinėti sankcijas. (…) Tai mes susitarkime taip, ar mes esame lyderiai, ir galime įtikinti visą ES ir visas valstybes nares taikyti sankcijas vienodai? Šiandien dienai, kai matau, kad ES apgaudinėja, ir sankcijų netaiko, nematau tikslo, kad Lietuva jas galėtų vienintelė taikyti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis Liberalų sąjūdžio pirmininkės paklausė taip: „gerbiama Seimo pirmininke, kadangi Jūsų atlyginimas yra ženkliai didesnis nei kitų Seimo narių, ir Jūs jau ketverius metus esate Seimo pirmininke, gal galite įvardinti konkrečią sumą, kiek Jūs prisidėjote nuo savo asmeninio atlyginio padedant Ukrainai?“.
„Mano atlyginimas yra 3007 eurai per mėnesį. Kiekvienas Seimo narys, komiteto pirmininkas, vicepirmininkas, ministras gali palyginti, ar tai yra neadekvačiai didelis atlyginimas? Čia yra vertinimo dalykas. Dėl konkrečios sumos aš tikrai neatsakysiu, nes nemanau, kad Jūs turėtumėte mane egzaminuoti. Savo ir savo šeimos lėšomis ir savo politine veikla stengiausi kiekvieną darbo dieną padėti, kuo galiu, turėdama galvoje ir kenčiančią Ukrainą.
Kai kurie dalykai, kuriuos padariau, pavyzdžiui, mėnesį po pilno masto karo pradžios nuvažiavimas į Kyjivą, būnant viena iš pirmųjų lyderių, taip pat yra pakankamai aiškus žingsnis, kuris neturėtų palikti abejonių“, – atsakė V. Čmilytė–Nielsen.
Švietimas: ar tinkamai pasiruošta naujovėms mokyklose?
Atsakydamas į žiūrovo klausimą, ar tinkamai buvo pasiruošta naujovėms mokyklose, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis konstatavo, kad netinkamai.
„Programos buvo atnaujintos pakankamai seniai, poreikis buvo aiškus. Mums ir frakcijoje kažkuris iš švietimo ministrų įrodinėjo, kad finansai skirti, ir būtų suteikti, tačiau yra viena problema, kad nei viena leidykla nenori iš anksto ruošti vadovėlių leidimo, kol nėra patvirtintos adaptuotos programos. Gaunasi, kaip daug kas mūsų valstybėje – norėjosi kaip geriau, gavosi kaip visada.
Nėra vadovėlių, tai yra didžiulė problema. Reikėtų daryti kelis sprendimus: pirmiausia, daryti viešai prieinamą skaitmeninį turinį. Ne tokį, koks dabar yra, kur už kiekvieną skaitmeną tėvai turi susimokėti, ir tampa prie monopolisto iš esmės pririšti. Reikia, kad būtų atvira, taip pat apsispręsti, kiek vadovėlių rūšių reikia kiekvienam dalykui, ir tokiu būdu, keičiant programas, iškart pasakyti, ir net, jeigu reikia viešąjį pirkimą padaryti, kad programa bus adaptuota kitais metais, ir sąlyga viešųjų pirkimų – turi būti parengtas vadovėlis“, – kalbėjo S. Skvernelis.
TS–LKD atstovas L. Kasčiūnas sutiko, kad, darant reformas, pasitaiko situacijų, kur gali padaryti geriau.
„Mes ir esame situacijoje, kur būtų galima padaryti geriau. Galėčiau pridėlioti visokių argumentų, kad yra šalių, kurios iš viso neturi vadovėlių, (…) bet be abejo tai yra išmokta pamoka, kurią išmoksime, ir judėsime į priekį visai kitais bėgiais“, – sakė L. Kasčiūnas.
LVŽS pirmininko nuomone, didesnė problema yra dėl švietimo tinklo.
„Mokyklų, gimnazijų prieinamumas gali pasidaryti didžiausia Lietuvos problema, ypač regionuose. O, jeigu šnekame apie miestus, matome, kad nestatomos valstybinės gimnazijos, mokyklos, statomos privačios (…). Šitoje situacijoje atrodo, kad nebe programų klausimas, o atstumas iki mokyklos ir galimybė baigti vidurinį mokslą pasidarys didžiausia problema Lietuvos švietime. Nes reikalavimas turėti 21 moksleivį klasėje naikina visą eilę gimnazijų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė irgi kalbėjo, kad situacija su vadovėliais nėra gera.
„Buvo nesuderintas atnaujinimas su vadovėlių parengimu. Anksčiau lėčiau tie procesai vykdavo, ir būdavo labiau suderinti (…). Liberalų sąjūdis įsipareigoja, kad nebedarysime naujų reformų švietimo srityje. Ta sritis tikrai yra pavargusi nuo pasikeitimų. Reikėtų suteikti laiko prisitaikyti“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
„Laisvės partijos“ pirmininkė siūlo pasinaudoti praktika, kuri jau yra įgyvendinama su verslumo mokytojais.
„Lietuva yra pirmoji pasaulyje, kuri skaitmeninio verslumo moko penktokus–aštuntokus. Kaip mes tai darome: yra skaitmeninis turinys, ir, pirmiausia, per praktiką šitą mokymo turinį išmoksta mokytojai. Mes jiems padedame (…). Paskui mokytojai apmoko vaikus, ir nuolat taip decentralizuotai ta sistema veikia. Mums reikia kuo daugiau skaitmeninio turinio (…), ir apskritai mūsų švietimo sistema turi būti pasirengusi priimti dirbtinio intelekto sprendimus“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Nemuno aušra“ lyderis kritikavo Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybę.
„Kaip gali ministerijai vadovauti ministrė, kuri neturi jokio supratimo apie valstybinį švietimą, nes jos vaikai lanko privačią mokyklą?“, – klausė R. Žemaitaitis. „Delfi“ atkreipia dėmesį, kad R. Morkūnaitės Mikulėnienės vaikai dar eina į darželį.
Tačiau jis sutiko su Liberalų sąjūdžio mintimi, kad reikėtų stabdyti reformas, pasak jo, bent dvejiems metams.
„Nes ta reforma nuvedė į chaosą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
LSDP vicepirmininkas sakė, kad, pirma, reikia suprasti, kad, pakeitus ugdymo programą, keičiasi ir vertinimo tvarkos.
„Pagal dabartinę pakeistą ugdymo programą, vadovėliai paskutinėms klasėms atsiras tik 2029 metais. Jeigu sakote, kad čia yra vienos šeimos problema, tai, deja, tai yra visų šeimų problema. Sistema neveikia, dėl to, kad rinkai tai nėra įdomu. Turint galvoje, kad apskritai fiziką, chemiją besimokančių aukštesnėse klasėse yra keli tūkstančiai, tai leidyklai išleisti1,5tūkst. fizikos vadovėlių – savikaina yra 100 eurų, todėl jie laukia paramos iš biudžeto arba europinių pinigų“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jo nuomone, būtų svarbu surinkti mokytojus metodininkus, paruošti vadovėlio, atiduoti leidyklai. Politikas svarstė, kad tėvai ir patys galėtų atsispausdinti, svarbu, kad būtų skaitmeninės versijos.
„Problema yra rimta, nes, kai vaikai neturi iš ko mokytis, tėvai irgi negali padėti, nes irgi neturi, kur paskaityti, o žinios jau priblėsę“, – kalbėjo G. Paluckas.
Bloga ir gera savybė
Pabaigai politikai gavo užduoti pasakyti po vieną gerą ir blogą greta, iš kairės, debatuose sėdinčio politiko savybę.
L. Kasčiūnui teko pasisakyti apie S. Skvernelį, ir politikas sakė, kad jam šiuo atveju net lengviau yra pasakyti gerą jo savybę.
„Aš S. Skvernelį vertinu kaip tikrai valstybininką. O iš tų blogų savybių? Ką aš galiu pasakyti iš blogų savybių žmogui, kuris rėmė mane iš opozicijos į ministro postą? Galiu be blogų savybių?“, – pasitikslino L. Kasčiūnas. Tokį leidimą gavo.
Kalbėdamas apie G. Palucką, S. Skvernelis sakė, kad mano, kad jis per ketverius metus labai stipriai paaugo Seime kaip politikas, „gilinasi, domisi, racionalus politikas, išlaikytas, kultūringas“.
„O minusą pasakysiu vis tiek iš tos serijos „sena meilė nerūdija“, kad Ramūną aplošė tada (krepšinyje), tai minusas“, – juokavo S. Skvernelis.
G. Paluckas apie R. Žemaitaitį kalbėjo taip, kad jie pažįstami daug metų. „Yra daug gerų savybių, kurias darbe ir savivaldybėje teko pastebėti. Išskirčiau tai, kad Remigijus gilinasi į klausimą (…), vadinasi, yra produktyvus. Iš minusų, nežinau, ar tai yra didelis trūkumas, bet matyt kartais ir pats Remigijus pastebi, kad liežuvis kartais pralenkia smegenis“, – sakė G. Paluckas.
R. Žemaitaitis sutiko, kad pastabos jo atžvilgiu buvo tikslios. Savo ruožtu jis A. Armonaitę pagyrė už veržlumą ir drąsą.
„Vienas dalykas, kaip ir mano (trūkumas) yra liežuvis, tai Aušrinės problema yra, kad iki galo neatkovojo savo idėjų, kurias Laisvės partija nešė eidama į Seimą, ir leido, kad Ingrida Šimonytė kartais pažaistų negerus žaidimus“, – sakė R. Žemaitaitis.
A. Armonaitė, kalbėdama apie V. Čmilytę–Nielsen, pirmiausia, pastebėjo, kad jos yra bendramintės.
„Gana daug svarbių dalykų kartu darėme, ir keliame svarbius žmogaus teisių klausimus. Blogos savybės nesakysiu, gal tiesiog palinkėsiu daugiau drąsos. Kai kurie mūsų reikalai, apie kuriuos „Laisvės partija“ sako, kad nebaigti, jeigu būtų daugiau drąsos, gal jie būtų buvę baigti“, – sakė A. Armonaitė.
V. Čmilytė–Nielsen R. Karbauskį pagyrė už užsispyrimą.
„O bloga savybė, bet čia grynai yra mano asmeninė nuomonė, kad jis yra šaškininkas, o ne šachmatininkas“, – pusiau juokais kalbėjo politikė.
R. Karbauskis pagyrė L. Kasčiūną už darbą, būnant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Seime.
„Dabar galbūt šiek tiek per daug viešųjų ryšių pasidarė, kai tapo ministru. Linkiu mažiau viešųjų ryšių, o daugiau realių sprendimų“, – palinkėjo R. Karbauskis.
