Iš opozicijos ir valdančiųjų sudaryta darbo grupė, rengusi Rinkimų kodeksą, darbą baigė 2022 metų sausį.
Šiuo kodeksu reglamentuojami visi Lietuvoje vykstantys rinkimai, kai anksčiau kiekvieniems rinkimams galiojo po atskirą įstatymą.
Pakoregavo formuluotę
Rengiant Rinkimų kodeksą buvo pakoreguota Seimo rinkimų įstatyme buvusi formuluotė, pagal kurią nustatomi Seimo rinkimų laimėtojai vienmandatėse apygardose pirmajame ture.
Anksčiau galiojusiame Seimo rinkimų įstatyme buvo numatyta, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame ture išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau kaip 50 proc. tos apygardos rinkėjų balsų, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. apygardos rinkėjų.
Tokiais atvejais, jei rinkėjų aktyvumas būdavo mažas, tai yra ateidavo balsuoti mažiau kaip 40 proc. konkrečios apygardos rinkėjų, išrinktu buvo laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų apygardos rinkėjų balsų.
Priėmus Rinkimų kodeksą ši anksčiau mažam aktyvumui taikyta norma tapo pagrindine nustatant laimėtojus vienmandatėse apygardose.
Rinkimų kodekse rašoma: „Išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.“
Reikia surinkti apie 7 tūkst. balsų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė šią tvarką „Delfi“ paaiškino pavyzdžiu.
Anot jos, jei rinkimų apygardoje yra 35 tūkst. rinkėjų, tai 20 proc. nuo jų yra 7000.
„Jei daugiausia balsų surinkęs kandidatas tiek rinkėjų balsų surenka, jis laimi pirmajame ture (nepriklausomai nuo to, kiek rinkėjų ateina balsuoti, atspirties taškas – rinkėjų skaičius toje apygardoje). Jei balsai pasiskirto ir nė vienam iš kandidatų nepavyksta surinkti, tada rengiamas antrasis turas“, – nurodė ji.
VRK duomenimis, 2020 metų Seimo rinkimuose, dar galiojus ankstesnei tvarkai, pirmajame ture buvo išrinkti tik trys parlamentarai: Ingrida Šimonytė Antakalnio apygardoje, Česlavas Olševskis Medininkų apygardoje ir Beata Petkevič Šalčininkų-Vilniaus apygardoje.
Landsbergis būtų buvęs išrinktas iš karto
„Delfi“ suskaičiavo, kad jei dabar Rinkimų kodekse numatyta tvarka būtų galiojusi 2020 metais, laimėtojų pirmajame ture būtų daugiau.
Pavyzdžiui, laimėtoja Žirmūnų apygardoje dar pirmajame ture, nors ir per plauką, būtų tapusi konservatorė Paulė Kuzmickienė (ji surinko 6966 balsus, penktadalis rinkėjų apygardoje – 6952).
Pirmajame ture būtų nugalėjęs ir Verkių apygardoje kandidatavęs konservatorius Dainius Kreivys (surinko 8074 balsus, penktadalis rinkėjų – 6556).
Antrojo turo nebūtų tekę rengti ir Centro-Žaliakalnio apygardoje, kur jau pirmajame ture būtų laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis (surinko 7853 balsus, penktadalis rinkėjų – 7591).
Nemenčinėje iš pirmo karto būtų buvusi išrinkta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė (surinko 8014 balsus, penktadalis rinkėjų – 7485).
Antrajame ture nebūtų tekę vargti ir Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei, kandidatavusiai Pasaulio lietuvių vienmandatėje (surinko 12640 balsų, penktadalis rinkėjų – 8700).
Širinskienė: kaip tai atsirado – mistika
Rinkimų kodeksą rašiusi darbo grupei priklausiusi parlamentarė Agnė Širinskienė „Delfi“ šios nuostatos atsiradimą dokumente pavadino mistika.
„Aš nelabai ja tikiu, bet pasirodo, kad teisėkūroje gali būti“, – teigė ji.
Anot Seimo narės, darbo grupė dirbo apie pusmetį, o pradedant dirbti buvo iš principo susitarta, kad jei bus keičiamas buvęs reguliavimas, tai bus išdiskutuojama ir priimamas bendras sprendimas.
„Ten, kur neišdiskutuojama nuostata, ji pagal nutylėjimą eina nepakeista, prie jos niekas nesugrįžta. Ir partijos kiekviena pagal savo interesus arba pamačiusios problemas kėlė tuos klausimus, dėl jų vyko diskusijos, balsavimai bei sutarimai“, – teigė ji.
A. Širinskienė tikino, kad dėl balsų skaičiavimo ir laimėtojų nustatymo rinkimuose jokių diskusijų nebuvo.
„Aš buvau visuose posėdžiuose, žiūrėjome pakeitimus, jie paprastai ateidavo labai aiškiai pažymėti. Ir tikrai diskutuojant to klausimo niekas nekėlė. Galime preziumuoti, kad visoms partijoms tiko tuo metu galiojusi tvarka. Tai kaip iš darbo grupės registravimo metu atsirado kažkokių pasiūlymų, jie, akivaizdu, palankūs partijoms, turinčioms labai lojalų elektoratą, kuris yra stabilus?“ – klausė ji.
A. Širinskienės teigimu, iš šios tvarkos daugiausia išloš tokios partijos kaip LLRA-KŠS ir konservatoriai. Politikė svarstė, kad kai kuriose apygardose naujoji tvarka leis laimėti, net jei pagal senąją būtų buvęs organizuojamas antrasis turas.
Žinome, kuo konservatoriams baigiasi antrieji turai“, – pridūrė ji.
Politikė teigė, kad darbo grupės veiklos pradžioje jos pirmininkas, konservatorius A. Vyšniauskas svarstė, kad galbūt reikėtų keisti rinkimų sistemą atsisakant vienmandačių apygardų, tačiau tai sulaukė didelio kitų partijų pasipriešinimo.
„Panašu, kad bent jau dabar su neaišku kaip atsiradusiais pakeitimais, kurie nebuvo išdiskutuoti, pasiekta, jog dalyje vienmandačių neliko jautrios dviejų turų problemos“, – teigė ji.
Politikė aiškina, kad jai apmaudu, jog toks reguliavimas, jos žodžiais, praslydo.
„Visada pasitiki kolegomis ir tuo bendru sutarimu, kad jei nediskutuojame, neaptariame, išlieka senasis reguliavimas. Pasirodo, kad kartais neturi pasitikėti, turi viską tikrinti nuo pradžios iki pabaigos“, – sakė ji.
A. Širinskienės įsitikinimu, aiškintis, kaip nuostata atsirado Rinkimų kodekse, jau vėlu – projektas buvo užregistruotas, paskelbtas viešai, priimtas pagal taisykles.
„Už tai, kad per daug pasitikėjai ir nepatikrinai, o panašu, kad visos partijos liks nustebusios, išskyrus A. Vyšniauską ir konservatorius, šiuo atveju, matyt, jau lieka visiems graužti nagus ir galvoti, kodėl mes už tą Rinkimų kodeksą balsavome“, – teigė pašnekovė.
„Delfi“ susisiekė su keliais darbo grupės nariais ir teiravosi, ar šis klausimas iš tiesų, kaip teigia A. Širinskienė, nebuvo aptartas.
Laisvietis Vytautas Mitalas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas tikino to neprisimenantys, klausimo aptarimo neprisiminė ir LLRA-KŠS atstovė R. Tamašunienė, tačiau ji pabrėžė, kad galbūt buvo ne visuose posėdžiuose.
Vyšniauskas: niekas iš esmės nepasikeitė
Darbo grupei vadovavęs konservatorius A. Vyšniauskas tikina, kad tvarka iš esmės nebuvo pakeista.
„Rinkimų kodekso nuostata yra iš esmės tokia pati, tik „nuimtas“ aktyvumo reikalavimas“, – „Delfi“ teigė jis.
A. Vyšniauskas pasidalijo skaičiavimais, kad tipiškoje vienmandatėje yra apie 35 tūkst. rinkėjų rinkėjų.
Pasak jo, jeigu reikia minimalaus 40 proc. aktyvumo (kaip buvo reikalaujama Seimo rinkimų įstatyme – aut.), tokioje apygardoje tai sudarytų 14 tūkst. rinkėjų.
„Tada nuo 40 proc. reikia pusės rinkėjų, tai yra 7 tūkst. Jei taikome penktadalio kriterijų, yra tie patys 7 tūkst. Niekas nepakito, tik dingo aktyvumo reikalavimas“, – teigia jis.
A. Vyšniausko teigimu, apie aktyvumo reikalavimą buvo diskutuojama.
„Būna įvairių situacijų, ypač priešlaikiniuose rinkimuose ir antrajame ture nebūtinai aktyvumas pakyla, kaip tik dažniausiai krenta. Aš tikrai atsimenu, kad tos nuostatos buvo atsisakyta, o tas pats skaičius, kiek balsų reikia, nepakito“, – sakė jis.
„Delfi“ skaičiavimais, jei naujoji tvarka būtų galiojusi 2020 metais, pirmajame ture būtų išrinkti papildomai 5 parlamentarai.
Paklaustas, ar tai nerodo, kad galimybė laimėti pirmajame ture yra palengvinama, A. Vyšniauskas sakė su tuo nesutinkantis.
„Nesutinku, nes iš esmės skaičius, kurio reikia, mano skaičiavimu, tas pats, tik apie aktyvumą galima žiūrėti. Atsimenu, anksčiau savivaldoje merų rinkimuose 2015 metais irgi buvo aktyvumo kriterijus, Mažeikių savivaldybėje meras realiai surinko daugiau kaip 50 proc. balsų, bet vyko antrasis turas, nes buvo procentu per mažas aktyvumas“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, ši situacija parodė, kad antras turas buvo resursų švaistymas, nes jau ir pirmasis rodė, kad meras turi pakankamą palaikymą. Tai, anot jo, ir buvo patvirtinta antrajame ture.
„Manau ir traktuočiau, kad čia esminio pasikeitimo nėra“, – sakė jis.
A. Vyšniausko teigimu, 7 tūkstančiai balsų – kandidatams sunkiai pasiekiama riba daugelyje vienmandačių apygardų.
Komentuodamas teiginius, kad ši nuostata nebuvo išdiskutuota, konservatorių atstovas teigė, kad taip teigiantys turėtų atsiversti posėdžių protokolus ir viską ten ras.
„Tikrai buvo diskutuojama, ypač pirminėse stadijose dėl aktyvumo klausimo, o čia ta nuostata yra techninė ir realiai ji nekeičia pačios esmės“, – sakė jis.
„Aš sutikčiau, kad konkurentams palankiausias dalykas – rėkti apie konservatorius ir dar kažkokį konservatorių padarytą dalyką, tačiau, kaip žinome, realybėje dažniausiai su tiesa tai prasilenkia labai stipriai“, – pabrėžė jis.