Jau nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios konservatorius Laurynas Kasčiūnas ragino pasienyje su Rusija, Baltarusija statyti įtvirtinimus, bet kariuomenė tada tam nepritarė. Teigė, kad įtvirtinimai, esą, atgyvena, trukdytų ir įgyvendinti NATO gynybos planus.
„Mes negalime būti kažkokie įsikasę į žemę“, – prieš kurį laiką kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Bet L. Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru, pasikeitus ir Lietuvos kariuomenės vadui, fortifikacijos jau vertinamos priešingai – kaip būtinos.
Lietuvos kariuomenė jau pritarė ir sako, kad derinta su NATO planais.
„Yra vietų ir kariuomenė daro analizę kartu su kitomis institucijomis, kurias reikės nuolat fortifikuoti“, – tikino krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Pirmadienį Vyriausybėje buvo pristatytas planas „Lietuvos gynybos linija“.
Pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija bus ruošiamos barikados, per 10 metų planuojama išleisti daugiau nei pusę milijardo eurų.
„Aišku, didžioji dalis bus minavimo pajėgumams“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Bus kuriama beveik 30 parkų, kuriuose bus kaupiami betono blokai, metalo kliūtys priešui stabdyti, teigiama, kad tai gamins Lietuvos įmonės.
„Dauguma tų dalykų bus prie pat pasienio, su mintimi, kad kai žvalgyba uždega indikatorių, kad būtų galima greitai prie jų visa tai perkelti“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Vienas toks parkas buvo pristatytas dar pernai, o nuo šiemet skirta ir 18 milijonų eurų. Bet kaip naudojami pinigai gynybai, sunku nuspręsti.
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas metų pradžioje sakė, kad esą fortifikacijų yra perkama daug.
„Šiais metais tiesiog neįvardinsiu tų priemonių, mes įsigyjame didelius kiekius“, – tada teigė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sakė neradęs nei vieno A. Anušausko pirkimo fortifikacijų parkams.
„Visa tai tikrai buvo galima daug greičiau padaryti. Kai atėjau, kontraktų dar nebuvo“, – tikino jis.
Taip pat bus ruošiamasi greitai sunaikinti svarbius pasienio tiltus ir kelius, kad rusai greitai nepersikeltų. Bus įrengiamos ertmės sprogmenims.
„Matyt yra suprantama, kad negalima identifikuoti ir pasakyti, kur konkreti vieta bus. Bet noriu pažymėti, kad mūsų pasieniečiai kartu su kariuomenės inžinieriais bendradarbiauja“, – pirmadienį Vyriausybėje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Bet daugybę tiltų ar žiedų Lietuvoje reikia stiprinti. Jie per maži, arba per silpni NATO technikai.
Rusų karinės logistikos ašis – geležinkeliai. Bet apie bėgių fortifikavimą nėra kalbama.
„Geras klausimas. Tai irgi yra viso gynybos plano dalis, yra konsultuojamasi kartu su kariuomene, Krašto apsaugos ministerija“, – teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaičiukevičiūtė.
Upėse, upeliuose bus įrengiamos brastos, pasienyje planuojama gilinti melioracijos griovius, kad jie taptų prieštankiniai.
Kariniais tikslais pasienyje bus sodinami nauji miškai, arba medžių alėjos palei kelius, esančių miškų nebekirs.
„Pasienyje 20 kilometrų ruože nelies miškų, uždraus tik plynus kirtimus“, – kalbėjo ministras.
Taip pat bus perkama minų: sausumos, jūrinių. Būtent minoms ketinama išleisti daugiausiai pinigų – apie 400 iš 600 milijonų eurų.
Turbūt pirmą kartą viešai pasakoma nemaloni, bet uždaruose posėdžiuose seniai įvardijama realybėje – kariuomenėje yra didžiulis amunicijos trūkumas. Tų pačių minų, bet ne tik jų, trūksta net ir patiems pirmiesiems mūšiams, nekalbant apie strategines atsargas karui.
„Minavimas iki šiol nebuvo stiprioji pusė kariuomenei, atsargų prasme, su kuo eina į mūšį ir gali naudoti, sukaupti visus reikiamus rezervus, tuos strateginius, operacinius, neliečiamus“, – teigė Lietuvos kariuomenės gynybos štabo valdybos viršininkas Darius Meilūnas.
Kai gynyboje dabar yra daug prioritetų, kariuomenė sako, kad iki šiol trūko politinio dėmesio sparčiau kaupti atsargas.
„Iš to, ką gali kariuomenė padaryti, ji nebuvo įgali be papildomų resursų, finansavimo, tarpinstitucinio kalbėjimosi, Vyriausybinio lygmens lyderystės“, – teigė D. Meilūnas.
Stiprinti pasienį planuoja ir latviai, estai, lenkai. Anot krašto apsaugos ministro, visos šalys dėl priemonių sprendžia atskirai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: