Rinkėjų aktyvumas džiugina: susidėjo net kelios priežastys

Rinkimų į prezidentus ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo aktyvumas perkopė 50 procentų ir jis yra šiek tiek didesnis nei per praėjusius prezidento rinkimus tuo pačiu metu. Ekspertai išskiria kelias to priežastis.

Rinkimų rezultatų laukite kartu su Delfi – 20 val. prasidės speciali laida, kurios metu rezultatų lauksime kartu su politologais, politikais, ekspertais.

Kaip vyko balsavimas rinkimų dieną, plačiau galite skaityti čia.

Kodėl žmonės aktyvesni nei 2019 m.?

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iki 18 val. iš viso balsavo 53,42 proc. rinkėjų. Per praėjusius rinkimus iki 17 val. rinkėjų aktyvumas buvo 50,43 procento.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis išskyrė kelias hipotezes dėl pakankamai aukšto šių rinkimų aktyvumo.

„Manau, kad yra šioks toks kartų efektas. Nors jaunimas vis tiek pasyviausiai (iš visų amžiaus grupių rinkėjų) balsuoja, bet jauni žmonės per rinkimus dabar yra linkę aktyviau balsuoti rinkimuose nei jauni žmonės prieš trisdešimt metų“, – sakė M. Jastramskis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas pažymėjo, kad rinkimų kampanijai einant į pabaigą, išryškėjo kandidatų vertybiniai skirtumai, tarp kandidatų įvyko poliarizacija.

„Jeigu iki debatų kalbėjome, kad kampanija buvo pakankamai nuobodi, tai dabar pasimatė, kad yra iš ko rinktis“, – sakė I. Kalpokas.