Patys rusai gausiai viešina vaizdus, skelbdami, kad šiomis dienomis Baltarusijoje vyksta pasirengimo naudoti branduolinį ginklą pratybos. Rusai pernai paskelbė dislokuojantys branduolinius ginklus Baltarusijoje.
„Kariniu požiūriu tai visiškai nereikšminga. Branduoliniai ginklai gali pasiekti NATO šalis ir iš Rusijos, Kaliningrado. Branduolinius ginklus Baltarusijoje turime vertinti kaip simbolinį bauginimą“, – LNK žinioms Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edwardas Lucasas.
Apžvalgininkai ir politikai sako, kad rusų grasinimai branduoliniu ginklu veikė bent iki šiol.
Bet aš nemanau, kad rusams riekia naudoti branduolinį ginklą. Jie gauna, ko nori, vien grasindami“, – kalbėjo E. Lucasas.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas LNK žinioms sakė, jog tokia yra Rusijos strategija ir taktika, tad nereikia „pasimauti ant šito kabliuko“.
Bet yra ir vertinimų, kad pastarosiomis savaitėmis įvyko svarbus pokytis. Rusai sau savo branduoliniais bauginimais galutinai priėjo liepto galą ir paaiškėjo, kad tai tebuvo blefas.
„Nepasitvirtino visi tie grasinimai, branduoliniai ginklai buvo nepanaudoti, nepaisant to, kad buvo keletas atvejų, kai iš tikrųjų buvo, galima sakyti, sudaryta progų“, – LNK žinioms sakė Delfi apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas.
Vakarų šalys leido Ukrainai vakarietiškais ginklais smogti jau Rusijos teritorijoje. Rusai sakė, kad tai yra raudona linija, o Vakarai ją peržengė. Bet rimtos reakcijos iš Kremliaus nebuvo.
„Vakarai patys (raudonas linijas, aut. p.) jas stumia tolyn, duodami galingesnę ginkluotę, tolimo nuotolio ginkluotę, sudarydami sąlygas rusams smogti Rusijos teritorijos gilumoje“, – teigė apžvalgininkas V. Saldžiūnas.
Rusai grasino branduoliniais ginklais, jeigu Ukraina atakuos Krymą, Donbasą, Chersoną, Zaporižią. Šias sritis Kremlius paskelbė neva Rusijos valstybės dalimi.
„Dalį tų teritorijų ukrainiečiai atsikovojo. Bet dėl to, pagal doktriną, kaip ir turėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, bet jie panaudoti nebuvo“, – pabrėžė V. Saldžiūnas.
Kai Rusija paskelbė perkelianti branduolinius ginklus į Baltarusiją, Lenkijos politikai pradėjo kalbėti, kad ši šalis nori jungtis prie NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos.
Tad lenkų naikintuvai treniruotųsi nešti JAV branduolinius ginklus.
„Labai svarbu įtraukti Lenkiją į visus Vakarų gynybos aljanso elementus. Lenkija yra galingiausia valstybė regione. Kuo daugiau šalių įtraukta, tuo didesnis patikimumas“, – kalbėjo Europos politikos analizės centro viceprezidentas E. Lucasas.
Lietuva palaiko lenkų iniciatyvą, tai liudijo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, sakęs, jog lenkus tikrai šioje diskusijoje palaiko. Bet pati Lietuva NATO branduolinio atgrasymo veiksmuose niekaip dalyvauti negali. Branduolinis ginklas yra uždraustas Konstitucijoje.
Sovietmečiu rusai laikė Lietuvoje šimtus branduolinių užtaisų, ir raketas, nutaikytas į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Turkiją.
Dabar Konstitucijos ribojimas reiškia, kad branduolinį užtaisą galintys nešti NATO orlaiviai, negalėtų skristi per Lietuvą net pratybose.
„Bet niekada nereikia sakyti, kad tai yra taškas. Nes rusams irgi reikia siųsti signalą, kad yra strateginis neapibrėžtumas ir Vakaruose. Kitaip tariant, irgi gali būti priimi įvairiausi sprendimai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Ir Prezidentūra yra komentavusi, kad Rusijai plečiant branduolinį šantažą, NATO turi plėsti diskusijas dėl branduolinio atgrasymo, įskaitant ir NATO branduolinio ginklo perkėlimą arčiau Rusijos.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
