Europos dėmesys nukrypo į Moldovos referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Nors apklausos prognozavo, kad Moldovos piliečiai tars aiškų „taip“ Bendrijai, ilgą laiką skaičiuojant balsus pirmavo „ne“, ir tik pačioje pabaigoje balsai „taip“ pakeitė šalies likimą. Europos žiniasklaidoje kurį laiką sklandė perspėjimai, kad į referendumą stipriai įsikišti sieks Rusija.
Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis aiškino, kad labai sunku pamatuoti Rusijos įtaką šiame procese.
„Mes paskutines keletą savaičių, gal net keletą mėnesių, jeigu ne metų, matėme labai aktyvų Rusijos kišimąsi į tai, kas vyksta Moldovoje. Ir kartais tas kišimasis įgaudavo net groteskiškas formas, nes kai kurie politiniai veikėjai, kaip, pavyzdžiui, besislapstantis oligarchas Ilanas Shoras, veža didelius kiekius pinigų, ir tą deklaruoja atvirai, sako: „aš vežu atvirai jums pinigus, o valdžia stabdo, neleidžia man jų padalinti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pasakojo T. Valionis.
Teisėsauga turėjo daug darbo
Pasak ambasadoriaus, šios rinkimų kampanijos metu Moldovos teisėsauga turėjo nepaprastai daug darbo.
„Matėme 300 asmenų, kurie buvo sulaikyti, prieš tai paruošti Bosnijoje, Serbijoje ir Rusijoje rengti neramumus. Matėme didelius kiekius pinigų, kurie buvo sulaikyti iš pradžių lėktuvais, paskui buvo įvairios naudojamos trečiųjų šalių kreditinės kortelės, be vardų, papildytos, kriptovaliutos.
Galiausiai pinigus pradėta siųsti per programėles asmenims tiesiai į Moldovą. Turėdamas toje programėlėje pinigus, galėjai juos nuvažiuoti ir išsigryninti į Padniestrę ar kur nors kitur“, – teigė T. Valionis.
Pasak ambasadoriaus, Moldova labai sunkiai dirbo, kad tas veiklas užkardytų.
„Bet, kaip ir visada yra su nelegaliomis ir slaptomis veiklomis, labai sunku pamatuoti, kiek iš jų pavyko užkardyti. Matome tai, kas nepavyko, kas buvo sugaudyta, bet galime tik spėlioti, kiek pavyko“, – sakė T. Valionis.
Sprendimas padarytas
Vis dėlto, kaip pažymėjo ambasadorius, moldavai nubalsavo už narystę Europos Sąjungoje (ES).
„Todėl negalėčiau sakyti, kad tai yra Rusijos laimėjimas. Manau, kad pergalė yra pergalė. Moldovoje aktyvumas buvo gana didelis. Šiame referendume dalyvavo beveik 52 proc. rinkėjų. (…) Dauguma žmonių pasisakė už narystę ES, nepaisant daugybės trikdžių, kišimosi iš išorės ir karo grėsmės Ukrainoje“, – teigė T. Valionis.
Pasak ambasadoriaus, dabar lieka atviras klausimas, kai įvykęs referendumas toliau bus įtvirtintas.
„Jis turi grįžti į Parlamentą. Ten turi įvykti diskusija ir balsavimas. Tada jį turi pasirašyti prezidentė Maia Sandu arba kitas prezidentas, jeigu turėsime kitą prezidentą po antro turo, kuris įvyks už dviejų savaičių. Yra daug nežinomųjų, bet taip yra demokratinėse valstybėse“, – sakė T. Valionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad demokratiniai procesai turi tą savybę, kad čia turi veikti iki rinkimų ar referendumo.
„Dabar jau šaukštai po pietų. Dabar jau reikia labai rimtų argumentų, kad kažką paneigtum ar pakeistum. Kol kas tokia įtempta situacija. Laukiame antro prezidento rinkimų turo“, – sakė T. Valionis.
Dezinformacijos kampanijos priminė įvykius Lietuvoje
Per kampaniją prieš referendumą, pasak ambasadoriaus, buvo daug melagingų naratyvų.
„Juos mes matėme kažkada ir Lietuvoje, gal ne tokia stipria forma, nes tada ta priešiška valstybė nebuvo tokia stipri, o gal mes buvome atsparesni ir labiau proeuropietiški. Jeigu prisiminsite mūsų referendumas atrodė visiškai kitaip. Lietuviai iki šiol yra labai proeuropietiški“, – atkreipė dėmesį T. Valionis.
Ambasadorius pavardino Moldovoje vyravusias melagingas žinutes: „iš mūsų supirks visą žemę“, „mes tapsime nekonkurencingi“, „valgysime tik sintetinius europietiškus produktus“, „visi išvažiuos“, „mes prarasime identitetą“.
Jis neatmetė, kad daliai visuomenės tas galėjo pasirodyti įtikinama.
„Melo poveikį labai sunku pamatuoti, (…) bet toks poveikis buvo daromas ilgą laiką, galbūt net ilgiau negu metai“, – sakė T. Valionis.
Pasak jo, tarp tų visų žinučių buvo ir rafinuotų naratyvų, tarkime apie tai, kad, „jeigu Moldova prisijungs prie ES, bus karas“.
„Agresoriaus naratyvas apverčiamas aukštyn kojomis. Vietoje to, kad „Rusija puls, ir reikia nuo jos apsisaugoti“, pasakoma, kad, „jeigu jūs neklausysite, jus puls. Ir dėl to vieni ar kiti asmenys arba Europa apskritai yra bloga, nes, jeigu jūs ten norėsite, tai jus rusai užpuls“, – teigė T. Valionis.
Žvilgsnis – į prezidento rinkimus
Politiniai procesai Moldovoje po referendumo nesustojo. Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad dar bus antras prezidento rinkimų turas.
„Labai sunku nuspėti, kuo jis baigsis. Kol kas prezidentė M. Sandu surenka virš 40 proc., ir atrodo įtikinama, turinti daugiau nei 10 proc. persvarą, tačiau sunku pasakyti, kaip baigsis. Jeigu pas juos yra labai stiprus neigiamas reitingas, tai gali tiesiog visi kiti balsuoti prieš“, – sakė T. Valionis.
Politinių reakcijų į referendumo rezultatus, pasak ambasadoriaus, Moldovoje buvo daug.
„Prezidentė M. Sandu surengė spaudos konferenciją, ir pasakė, kad buvo beprecedentis kišimasis į Moldovos politinius procesus, paminėdama planuotus neramumus, finansavimą ir kitus dalykus. Kitoje spaudos konferencijoje ji pakvietė antrą vietą užėmusį kandidatą Alexandrą Stoianoglo surengti debatus. Jis jau atsakė, kad „surenkime debatus, tik tą padarykime neutralioje žiniasklaidos platformoje“, – pasakojo T. Valionis.
Patyręs diplomatas neskubėjo vertinti antrojo kandidato proeuropietiškumo.
„Jeigu kalbėti bendrai apie kandidatų retoriką ES atžvilgiu, nei vienas iš rimtesnių kandidatų nepasisakė prieš ES, įskaitant ir A. Stoianoglo. Bet vienas dalykas, kas yra sakoma, o kitas dalykas, kas yra daroma“, – sakė T. Valionis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Moldovos europiniai procesai dabar labai stipriai įsibėgėja.
„Visų pirma, turiu mintyje beprasidedančias derybas, ir Moldova tikisi kitų metų pavasarį atidaryti vieną arba keletą derybinių skyrių. Tos derybos turi vykti keletą metų, jeigu norime narystės 2030 m. Moldova turės išlaikyti konsensusą, ir nuosekliai sunkiai dirbti ES integracijos srityje. Tada viskas labai aiškiai pasimatys, kas ko iš tikrųjų siekia“, – kalbėjo T. Valionis.
