„Mes ir toliau sieksime ginti rytinį NATO flangą. Ši užduoti jungia mūsų abi valstybes. Mūsų valstybės jau ilgą laiką bendradarbiaują, malonu, kad šiandien turėjau galimybę aplankyti mūsų karius, kurie tarnauja NATO priešakinėse pajėgose Rukloje“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nyderlandų premjeras.
Jis atkreipė dėmesį, kad NATO švenčia 75 metų sukaktį, o Lietuva mini narystės 20-metį.
„Lietuva, Lietuvos sienos yra Europos ir NATO sienos. Tai reiškia, kad tai yra ir mūsų sienos. Todėl nedvejokite nei Maskvoje, nei kur nors kitur – mes ginsime šias sienas“, – pabrėžė M. Rutte.
Nausėda: Lietuva remia Rutte kandidatūrą
Prezidentas G. Nausėda sako, kad Vilnius remia Nyderlandų premjero Marko Rutte‘s kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius.
„Lietuva remia pono Marko Rutte‘s kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – antradienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su M. Rutte žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas patikino, kad M. Rutte yra tinkamas kandidatas pakeisti dabartinį Aljanso vadovą Jensą Stoltenbergą dėl savo požiūrio į Rusijos grėsmes.
„Gerbiamą Marką pažįstu keletą metų ir tai buvo vienas iš tų politikų, kuris labai anksti atpažino Rusijos grėsmes, kuris labai smarkiai adaptavo ir pakeitė savo požiūrį į Rusiją ir kuris yra ypatingai jautrus ir suprantantis NATO rytiniam flangui kylančias grėsmes“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Labai svarbu, kad šiame etape mes turėtume žmogų, kuris suprastų, kad Rusijos grėsmės yra ilgalaikės, kad Rusijos grėsmės pasireiškia daugybe aspektų – ne tik kariniais, bet ir dezinformacijos, kibernetinio saugumo, netgi organizuotos ir instrumentalizuotos migracijos formomis“, – aiškino jis.
Klausiamas, ar išgirdo kokių nors pažadų iš M. Rutte‘s, ką šis padarytų tapęs NATO vadovu, G. Nausėda patikino, jog Nyderlandų premjerui „nereikia nieko žadėti“.
„Gerbiamam kandidatui į generalinius sekretorius nereikia nieko žadėti, nes šiandien Nyderlandai daro daug, kad rytinio flango saugumas būtų užtikrintas“, – sakė G. Nausėda.
„Nyderlandai iš tikrųjų šiandien padeda įgyvendinti tai, kas Vilniaus viršūnių susitikime buvo įrašyta, taip sakant, ant popieriaus – tai rotacinė oro gynybos sistema. Mes privalome pateikti teigiamų pavyzdžių iki Vašingtono viršūnių susitikimo, kad rotacinė oro gynybos sistema nėra tik deklaracija“, – pažymėjo jis.
„Mes Lietuvoje tikime ne deklaracijomis, ne pažadais, o realiais darbais“, – pridūrė šalies vadovas
Visgi, prezidentas išreiškė viltį, kad kandidatas į NATO vadovus laikysis tvirtos pozicijos dėl Aljanso narių finansinių įsipareigojimų gynybai – G. Nausėdos manymu, dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba nėra pakankama.
„Tikimės iš kandidato į NATO generalinius sekretorius taip pat ir raginimo, spaudimo kitoms NATO valstybėms, kurios šiuo metu nėra pasiekusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos išlaidų lygio, padaryti tai kiek galima greičiau ir apskritai suvokti, kad 2 proc. dabartinėmis aplinkybėmis net kaip ir „grindys“, kaip minimali riba yra pernelyg mažas ir nepakankamai adekvatus uždavinys susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje“, – pažymėjo G. Nausėda.
Nausėda sako, kad Lietuva derasi dėl rotacinės oro gynybos modelio su didžiosiomis NATO sąjungininkėmis
Prezidentas G. Nausėda sako, kad šiuo metu dėl rotacinės oro gynybos modelio Lietuva derasi su didžiosiomis NATO Aljanso partnerėmis. Visgi, konkrečių valstybių šalies vadovas neatskleidžia, tačiau viliasi, kad kelių mėnesių bėgyje šiuo klausimu „turėsime žinių“.
„Nenorėčiau labai konkrečiai apibrėžti valstybių, su kuriomis mes dirbame. Tokių yra ne viena. Galiu pasakyti, kad tai yra didžiosios NATO sąjungininkės. Labai tikiuosi, kad kelerių mėnesių perspektyvoje mes turėsime žinių ir iš šios srities. Kitaip tariant, ir kitos NATO sąjungininkės, nebūtinai „Patriot“ sistemomis, bet kitais oro gynybos elementais gali prisidėti prie mūsų oro erdvės saugumo“, – antradienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Nyderlandų premjeru Marku Rutte sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu M. Rutte pakartojo, kad Nyderlandai šią vasarą atsiųs į Lietuvą „Patriot“ sistemų. Ministro pirmininko teigimu, Nyderlandai sieks išpildyti įsipareigojimus, susijusius su rotacinės oro gynybos modeliu.
„Mes iš tiesų imsimės savo adekvačios dalies ir imsimės savo įsipareigojimų, kad užtikrintume tinkamą (oro gynybos sistemų – ELTA) rotaciją. Ir galbūt ne iki viršūnių susitikimo Vašingtone, bet bent jau jo metu mes bandysime prisiimti šį įsipareigojimą ir įgyvendinti konkrečius žingsnius“, – žurnalistams sakė M. Rutte.
Jis taip pat nurodė, kad Nyderlandai ieško ir kitų būdų, kaip būtų galima prisidėti prie rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo.
„Žiūrėsime, kaip vystysis situacija. Vokietija pažadėjo imtis daugiau veiksmų nei padarė iki šiol. Aktyviai siekiame bendradarbiauti ir maksimaliai prisidėti kiek galime iš savo pusės. Tai yra esminiai žingsniai, siekiant apginti rytinį (NATO – ELTA) flangą ir apginti mūsų sienas“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Nyderlandų karinis vienetas Lietuvoje treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės vienetais.
Nyderlandų gynybos ministerijos išplatintame spaudos pranešime cituojama ministrė Kajsa Ollongren teigia, kad pratybomis Lietuvoje atvykstantis Nyderlandų padalinys prisidės prie NATO oro gynybos parengties.
ELTA primena, kad pernai liepą Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas dėl rotacinio oro gynybos modelio, skirto stiprinti Aljanso integruotą oro ir priešraketinę gynybą. Šis modelis leistų taikos metu treniruotis sklandų ir greitą perėjimą į oro gynybos užduočių vykdymą bei sustiprinti atgrasymą. Lietuva aktyviai siekia kuo didesnio sąjungininkų įsitraukimo rotacinio oro gynybos modelio rėmuose.