Jis teigė, jog paruošti derybų mandatus užtrunka, o norint pradėti derybas tiek su Ukraina, tiek ir su Moldova, turi prasidėti nuo derybų programų patvirtinimo.
„Tai yra labai išsamūs dokumentai apie visą derybų eigą, kas jose laukia, koks yra visas procesas. Tad paskutinius porą mėnesių vyko labai intensyvus darbas taryboje, darbo grupėje, kartu su Europos Komisija (EK), atsižvelgiant į Ukrainos ir Moldovos lūkesčius, kuriant tas derybų programas.
Po EP rinkimų planuojame surengti tarpvyriausybines konferencijas, kurios formaliai ir pradės derybas. Jose valstybės narės patvirtins derybų programas. Ir duos startą derybų procesui“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo A. Pranckevičius.
Pašnekovas pabrėžė, jog tai yra labai svarbi data. O Lietuvos atveju pačios derybos truko pustrečių metų.
„Tas intensyvus derybų laikotarpis iki Kopenhagos viršūnių susitikimo 2003 metais, kai jos buvo baigtos ir 2004 metais į ES įstojome.
Tad tai yra jau labai pažengęs procesas, toli gražu tai nėra tie pirminiai žingsniai kaip kandidatės statuso suteikimas, ar pakvietimas derėtis. Čia jau yra formali pradžia EK derybų su šalimi kandidate dėl labai konkrečių skyrių“, – tikino Lietuvos ambasadorius ES A. Pranckevičius.
Pasak jo, nėra slepiama, kad iškelta ambicija yra įgyvendinti formalų žingsnį, kuriam yra reikalingas vienbalsiškumas iki liepos 1 dienos, kai pirmininkauti pradės Vengrija. Ir nors Vengrija liudija, kad proceso nestabdys, dėl to dar niekas nėra tikras.
„Kol kas negalėčiau garantuoti, kad visos valstybės narės pritaria tam pirmam tarpvyriausybinės konferencijos suorganizavimui, mes to tikimės, tam dedama labai daug pastangų. Bet formalus sprendimas dar nėra priimtas. O kol jis nėra priimtas, negalima sakyti, kad pritaria visi“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Vienbalsiškumas plėtros klausimais yra taikomas nuo pat proceso pradžios iki pabaigos, pabrėžė Lietuvos ambasadorius ES A. Pranckevičius, tad ir veto teisę tada galima pareikšti.
„Teisūs yra tie, kurie skaičiuoja, kad yra apie 70–80 žingsnių, kuriems yra reikalingas vienbalsiškumas viso proceso metu. Taip buvo ir anksčiau, tai yra sudėtinga ir dėl to, kad ir pats sprendimas yra labai svarbus, tai egzistencinės svarbos sprendimas. Mes kalbame apie mūsų pačių sąjungos išplėtimą.
Ir valstybė, kuri įstos pilnomis teisėmis ir bus prie stalo pilnavertiškai. <...> Šiandien, aišku, yra vis didesnė diskusija Briuselyje apie norą palengvinti tą procesą. Ir galbūt kai kuriuose tarpinėse stotelėse pereiti prie kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo. Mes esame tų valstybių tarpe, kurios plėtros politikoje palaiko lankstesnį požiūrį“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo A. Pranckevičius.
