Į protestą atvyko ir iš Kauno: galime ir taikiai mitinguoti
Proteste galima matyti įvairaus amžiaus žmonių, yra net atvykusių iš Kauno.
„Atvykome, nes neturime kitos išeities. Jeigu gali mitinguoti „maršistai“, tai mes galime taikiai, gražiai mitinguoti, būti ir parodyti savo poziciją. Man tai žmonių kol kas per mažai, gal oras sutrukdė? Bet taip mąstančių yra. Žinau, kad iš Kauno žmonių važiavo“, – sakė logopedė ir spec. pedagogė, dirbanti švietimo įstaigoje Kauno rajone, Kulautuvoje, Rosita Melinienė. Ji į protestą atvyko su savo dukra.
Jai labiausiai nepatinka naujos valdžios kalbėjimas apie „nuvarytą Lietuvą“.
„Niekada taip gerai negyvenome, o, pasirodo, – nuvaryta. Tas socdemų elgesys [man nepatinka]. Aš jau iš karto feisbuke komentavau, kad Blinkevičiūtė nuvarys partiją, manau, taip ir bus.
Skvernelis, mano manymu, yra kaltas, jo užsispyrimas, kad su valstiečiais – ne, su „aušriečiais“ – taip, todėl ir turime tokią baisią situaciją, ir dar karo Ukrainoje akivaizdoje. Aš negalėjau įsivaizduoti, kad šitiek metų gyvenant Nepriklausomybėje reikės eiti mitinguoti prie Seimo“, – sako logopedė ir spec. pedagogė, dirbanti švietimo įstaigoje Kauno rajone, Kulautuvoje, Rosita Melinienė.
Vilnietis Tomas: man nepatinka sprendimai, kurie yra priimti
Jaunas vyras, į protestą atėjęs su mažu vaiku, sakė, kad šį vakarą, nepaisant prasto oro, atvyko, nes jam svarbi šalies ateitis.
„Nepatinka sprendimai, kurie yra priimti. Koalicija nepatinka. Mes galvojame, kad žmonės, kurie yra nuteisti Konstitucinio Teismo, neturėtų būti vykdomojoje valdžioje“, – sakė vilnietis Tomas.
Kitas vyras jaudinasi dėl Lietuvos saugumo.
„Tokiame geopolitiniame kontekste labai rizikinga laikytis antisemitinės pozicijos, nes gali Vakarų partneriai nusisukti ir palikti mus vienus suėsti Rusijai“, – sakė Jurijus, kilęs iš Vilniaus.
Milerius: mes susirinkome pasakyti – ne
Filosofijos mokslų daktaras ir kino režisierius Nerijus Milerius nuo scenos kalbėjo, kad būtų gerai, jei žmonės būtų susirinkę kita proga.
„Bet šiandien mes susirinkome paminėti tai, ką matome šių dienų politiniame lauke. Pastaruosius mėnesius ir savaites mums buvo sakoma, kad viskas yra normalu ir vyksta politinis procesas. Taip pat mums buvo sakoma, kad antisemitiniai pareiškimai, kuriuos išsakė ne vienas politikos lauko dalyvis, yra visiškai pavieniai, menkaverčiai ir į juos nereikia kreipti dėmesio. Taigi mes susirinkome pasakyti – ne“, – teigė jis.
N. Milerius tęsė, kad susirinkusieji prie Seimo nemano, jog visa tai yra normalu, o į antisemitines apraiškas nereikia kreipti dėmesio, nes istorijos patirtis karti.
Filosofijos mokslų daktaras tęsė, kad istorija mus daug ko moko.
„Sociologas Zygmuntas Baumanas mums yra parodęs, kaip iš paprasto buitinio antisemitizmo gimė milžiniška žmonių naikinimo mašina ir prie to prisidėjo politinė biurokratija“, – pabrėžė jis.
Anot filosofo, tokių žodžių, kuriuos girdime, esame girdėję praeityje.
„Praeityje naciai siuntė žmones į koncentracijos stovyklų dujų kameras, taip pat sakė, kad jie yra neatsakingi, nes savo rankomis nieko nežudė, tik pasirašinėjo popierius. Panašiai mes girdime ir dabar, kad niekas už nieką neatsakingas. Koalicijos partneriai visiškai neatsako už vieno savo partnerio praeities žodžius, pasirodo, partijos nariai už partijos lyderį irgi neatsako. Bet galiausiai tapo aišku, kad ir pats partijos lyderis už savo žodžius neatsako, nes dėl visko kaltas arba feisbukas, arba nekontroliuojamas jo paties liežuvis“, – stebėjosi jis.
N. Mileriaus vertinimu, tokie atsikalbinėjimai yra neatsakingas ciniškas kalbėjimas. Jis pabrėžė, kad susirinkusieji konstatuoja atsakingos politikos mirtį, kilęs chaosas ir triukšmas panaikina ir devalvuoja politinio žodžio reikšmę, o valdžia numarina politinę atsakomybę.
„Todėl kviečiu paminėti atsakingą politiką tylos minute“, – pakvietė jis.
Mokytojas: mes turime pasirinkti, kuo būti
Anot mokytojo Antano Jonušo, nors yra sakoma, kad vienintelė istorijos pamoka, jog iš istorijos žmonės niekada nepasimoko, jis prisipažino pats taip negalvojantis.
„Man atrodo, kiekvieną kartą mes turime pasirinkimą pasimokyti iš istorijos ar nepasimokyti. Ir kai mokomės apie istoriją, kalbame apie žmones, jų idėjas, veiksmus, kodėl jie elgiasi būtent taip esant vienokioms ar kitokioms aplinkybėms. Bandyti tai suprasti labai įdomu ir svarbu“, – teigė jis.
Anot pedagogo, kai mokomės apie holokaustą ir genocidą, mokomės apie vaidmenis – vieni pasirinko būti budeliais, kiti – gelbėtojais, treti nepasirinko nieko, liko stebėtojais. „Ir tik mums dabar vertinti, koks tai vaidmuo. Deja, aukos pasirinkimo neturėjo, jis jiems buvo paskirtas. Manau, mums reikia pasirinkti kuo būti, kai matome blogį“, – pridūrė jis.
Pedagogas tęsė, kad genocidas prasideda nuo žodžių visų pirma paskirstant žmones į „mes“ ir „jie“, kur „mes“ – geri, o „jie“ – priešai.
„Vieną dieną tai gali būti žydai, kitą – kitos tautos, kitos religijos, kitos odos spalvos, seksualinės orientacijos žmonės“, – pabrėžė A. Jonušas. Jo teigimu, tam reikia pasakyti griežtą „ne“.
Gydytoja Laima: bet kokiu oru eičiau ginti Tėvynės
Gydytoja Laima sakė, kad į tokį protestą ateitų bet kokiu oru, ir atėjo šiandien, nes jai svarbi Lietuvos nepriklausomybė.
„Man svarbu čia būti, nes man svarbi Lietuva. Man svarbi Lietuvos nepriklausomybė. Kaip tik stoviu prieš biblioteką, kur sausio mėnesį, tais metais, kada įgijome Nepriklausomybę, buvo med. punktas, o aš budėjau čia. Bet kokiu oru eičiau ginti Tėvynės, ir tiek. O apie tai, kas dabar darosi Seime, tai tiesiog labai tikiuosi, kad šita šutvė greitai išeis ten, kur jų vieta“, – sakė Laima.
Moteris nesupranta viskuo besiskundžiančių.
„Labiausiai skauda širdį dėl to, kad Lietuvoje atsiranda viskuo nepatenkintų. Neįsivaizduoju, kuo čia žmogus turi būti nepatenkintas, gal kam prie ruso buvo geriau? Man nebuvo“, – kalbėjo Laima.
Protestuoja prieš antisemitą valdančiojoje koalicijoje
Su šuniu, ant striukės ženkliuką su Ukrainos vėliava seginti vilnietė Ona atėjo protestuoti prieš R. Žemaitaitį.
„Aš nepritariu, kad antisemitas būtų valdančiojoje koalicijoje“, – sakė Ona ir neslėpė, kad yra politinės partijos narė, tačiau, kaip pati teigė, neaktyvi.
Ji nemano, kad šis protestas ką nors pakeis, tačiau turi vilties, kad R. Žemaitaitis netrukus vėl prisidirbs.
„Tiesiog turiu tokią viltį“, – kalbėjo Ona.
Vilnietė Greta: svarbu parodyti, kad kažką vis dėlto reikėtų daryti kitaip
Į protestą atėjusi Greta sako, kad yra nusivylusi.
„Aš manau, jog dabar yra kol kas vienintelė forma, kaip mes galime išreikšti savo nusivylimą, kad tiesiog esame nepatenkinti tuo, kas įvyko, ir rinkimais. Manau, svarbu parodyti, kad kažką vis dėlto reikėtų daryti kitaip“, – Eltai teigė vilnietė Greta.
Ji akcentavo, kad didesnė problema yra ne pats R. Žemaitaičio antisemitizmo skandalas, o tai, jog apie jį garsiau kalbėti pradėta tik po rinkimų.
„Tai ir yra viso šito pasekmė, kad čia visi renkasi“, – sakė moteris.
Ji teigė neturinti didelių lūkesčių, kad po šio protesto valdžioje bus imtasi pokyčių.
„Manau, būtų labai naivu tikėtis, nes tai, kad jau šiandien Žemaitaitis prisiekė, padėjęs ranką ant Konstitucijos, priėmė tą savo mandatą... Manau, iki tol galbūt reikėjo susirūpinti“, – sakė vilnietė.
Panašios pozicijos laikėsi ir prie Seimo atėjęs senjoras Augustinas.
„Aš balsavau už socialdemokratus, bet nesitikėjau, kad valdžioje bus antisemitas Žemaitaitis“, – kalbėjo pensininkas iš Vilniaus rajono.
„Labai tikiuosi, kad dar galima padaryti pokytį, kad dar galima pakeisti tą visą valdžios sudėtį“, – pridūrė jis.
Proteste savo politinę valią atėjęs išreikšti vilnietis Andrius piktinosi, jog toks socialdemokratų sprendimas daro gėdą Lietuvos prestižui.
„Su tokia valdžia, kurioje yra Žemaitaičio partija, atrodome apgailėtinai, kenčia mūsų prestižas. Mes neturėtume toleruoti antisemitizmo“, – Eltai sakė vyras.
Kultūros darbuotoja Deimantė: aš nenoriu, kad tokie žmonės atstovautų mano tautai
Kultūros sektoriaus darbuotoja Deimantė atsinešė į protestą plakatą su užrašu „Morali politika yra būtina“.
„Noriu pasakyti, kad negali būti politikos be moralės, kokia ji dabar pradėjo darytis. Politikai, žinoma, yra išrinkti žmonių, bet kai jie sako, kad čia yra nieko tokio, kai kuriuos dalykus galima pamiršti, ignoruoti, nekreipti dėmesio, geriau mes dirbkime... Kokiu pagrindu jie ketina dirbti – melo, apgavystės ir nepriimtinų dalykų?
Jie yra išrinkti, tada tarsi atstovauja ir man, – aš nesutinku, nenoriu, kad tokie žmonės, sudarinėdami tokias koalicijas, atstovautų man, mano draugams, mano tautai, mano bendrapiliečiams“, – kalbėjo vilnietė Deimantė.
Siūlo kalbėti apie LSDP atsakomybę
Teisininkas Petras Ragauskas sakė, kad tai galėtų būti proga kreiptis į poną R. Žemaitaitį.
„Deja, aš nekalbu ta kalba, kuria kalba ponas R. Žemaitaitis, ir tikiu, kad kiti čia susirinkę ja irgi nekalba. Priminsiu, kokiomis kalbomis jis kalba: jis kalba tautinės neapykantos kalba, jis kalba bailumo kalba ir jis dar kalba skundikų kolaborantų kalba“, – teigė teisininkas.
Pasak P. Ragausko, apie pastarąsias dvi kalbas daugelis jau bus pamiršę. Teisininkas priminė R. Žemaitaičio komentarą feisbuke – jis žadėjo karinės invazijos atveju išduoti tuomečių valdančiųjų gyvenamąsias vietas, kad šie galėtų susprogdinti.
„Mes tokį žmogų turime omenyje, kai matome potencialią koaliciją“, – teigė jis.
Tiesa, koalicija nėra potenciali, ji labai reali – trys partijos jau pasirašiusios koalicinį susitarimą, ketvirtadienį baigiama tvirtinti Seimo vadovybė, vėliau bus formuojama Vyriausybė.
Teisininkas teigė, kad reikia kalbėti apie socialdemokratų požiūrį ir atsakomybę. „Ir tos dešimt minučių tylos yra skirtos tam tikroms vertybėms“, – pridūrė protesto dalyvis.
Jis priminė, kad turime galiojantį Konstitucinio Teismo sprendimą dėl R. Žemaitaičio. Pasak jo, teistumas gali būti ir gali išnykti, bet faktai niekur nedingsta, jie lieka kaip tikrovės atspindys.
Vilnietė Eglė: „Mano tyla garsesnė už tavo rėkavimą“
Vilnietė Eglė į protestą atsinešė plakatą „Mano tyla garsesnė už tavo rėkavimą“.
„Noriu pasakyti, kad yra tiek daug nekonstruktyvių minčių nuoplaišų, paleidžiamų iš galimai valdžioje vieną svarbiausių vietų užimsiančio asmens. Nenorėjau plakate niekaip taikyti vardu arba pavarde, manau, kad tai nėra būtina, ir labai norėjau vengti retorikos, kurią naudoja pats asmuo, bei niekaip neįžeidinėjant pasakyti, kad pilietinė visuomenė stipresnė už populistą“, – kalbėjo Eglė.
Jauna moteris sakė, kad ji aktyviai stebi politinę situaciją pasaulyje ir jai rūpi Lietuvos ateitis.
„Aš labai aktyviai stebiu pasaulio politinę situaciją, – tokiais veikėjais nuostabiai naudojasi rusų propaganda, tai demotyvuoja jaunus žmones tikėti, kad jų šalyje gali vykti sąžiningi ir skaidrūs demokratiniai procesai, kadangi su šituo žmogumi, su šita partija buvo žadama neiti į koaliciją; mes, kaip rinkėjai, buvome apgauti. Aš gyvenu ir gyvensiu šitoje valstybėje, man labai svarbu, kokia ji yra ir bus“, – kalbėjo Eglė.
Sako, kad žalą dar galima sušvelninti
Renginys inicijuojamas po to, kai rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba nusprendė formuoti valdančiąją koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“.
Pasak renginio organizatorių, toks socialdemokratų sprendimas pamina politinį padorumą, Lietuvos tarptautinę reputaciją bei šalies žydų atminimą. Vis dėlto, jų teigimu, padarytą žalą dar galima sušvelninti.
„Rinkdamiesi mes dar kartą kreipiamės į Lietuvos socialdemokratų partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“: jūsų veiksmai jau padarė didžiulės žalos Lietuvos reputacijai, tai rodo užsienio politikų reakcijos ir straipsniai tarptautinėje žiniasklaidoje. Šio pėdsako nebeištrinsite, bet dar galite jį sušvelninti. Kreipiamės ir į Lietuvos Respublikos Prezidentą: jūsų autoritetas tarp rinkėjų galėtų tapti pokyčio dalimi“, – skelbia protesto akcijos organizatoriai.
Jų teigimu, organizuojama protesto akcija bus taiki ir atvira visiems, nepritariantiems naujai suformuotai koalicijai ir paminamoms vertybėms. „Mes renkamės, norėdami parodyti, kad yra žmonių, kurie mano, jog politikoje privalo būti raudonų linijų ir padorumo kriterijų. Viena iš jų – nulinė tolerancija antisemitizmui“, – pažymi organizatoriai.
Prie Seimo surengti protestą prieš R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos įtraukimą į valdančiąją koaliciją Vilniaus savivaldybė pranešė leidusi pirmadienį. Leidimas išduotas renginiui iki 5 tūkst. žmonių.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti LSDP praėjusią savaitę pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Protestuotojai kreipėsi į valdančiuosius: G. Paluckas ant scenos nepasirodė
Protestui įsibėgėjus, jo dalyviai ant scenos užlipti kvietė ir būsimą premjerą Gintautą Palucką, tačiau šiam taip ir nepasirodžius protestuotojai paskelbė, kad jam norėjo įteikti nulūžusią rožę.
Taip pat buvo kreiptasi ir į naująjį Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, prašyti jo bei G. Palucko nutraukti su R. žemaitaičio „Nemuno aušra“ sudarytą koaliciją.
Kone valandą trukęs protestas Vilniuje baigėsi susirinkusiesiems paskandavus žodį „Lietuva“ ir sugiedojus himną.
Protesto akcijos ketvirtadienį taip buvo rengiamos ir Kaune bei Tauragėje.
Protesto prie parlamento metu Vilniaus policija pasitelkė sustiprintas pajėgas, prie Seimo viešąją tvarką padėjo užtikrinti ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Seimo posėdžio pertraukos metu socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas nėjo susitikti su „Dešimt minučių tylos“ protesto dalyviais. Jis sako nepritariantis idėjai piktintis išrinkta valdžia jau po koalicinės sutarties pasirašymo. Anot jo, šis protestas yra organizuotas post factum.
„Aš pačiai idėjai nepritariu, nes mitingas pradėtas organizuotas neprisiekus naujai valdžiai, tai suprantu, kad yra keliamas klausimas dėl rinkimų rezultatų. Tų dalykų niekas ginčyti negali, tokia yra tautos valia“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Mes atsakomybės nesikratome ir tą atsakomybę realizuosime darbais, bet jeigu jau reikėjo mitingą daryti, tai reikėjo, matyt, daryti praėjusį penktadienį ar pirmadienį, kai buvo pasirašoma koalicinė sutartis“, – į protestuotojų nusivylimą dabartine koalicija atsakė jis.
Socialdemokratas tikino nematantis racionalaus pagrindo protestuoti prieš dabartinę koaliciją.
„Žmonės turi teisę piktintis, mitinguoti, išreikšti savo nuomonę dėl bet kokio klausimo, tačiau noriu pasakyti, kad tai yra post factum“, – aiškino G. Paluckas.
„Kviečiu visus nurimti, tas tylos mitingas gražus, taikus ir tvarkingas. Tačiau aš nematau jokio racionalaus pagrindo tokiems reikalavimams“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienio vakarą Vilniuje, prie Seimo rūmų, susirinko keli tūkstančiai šalies gyventojų, smerkiančių Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimą kurti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė parlamentaro priesaiką.
