Už rezoliuciją balsavo 50 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 53 parlamentarai.
Rezoliucijos iniciatoriaus, Seimo nario Tomo Tomilino teigimu, parlamentas privalo imtis veiksmų, siekiant išsaugoti šalies miškus, kurie sparčiai traukiasi. Anot jo, Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę reikštų, kad urėdija rūpinsis tik pelnu dėl akcininkų spaudimo.
„Didesnis efektyvumas, daugiau pelno, daugiau nepriklausomybės nėra tai, kas yra reikalinga. Mums kaip tik reikia politizuoti miškų įmonę labiau, gerąja prasme. Nes kažkodėl mes darydami pertvarkas laikome politizavimą blogiu, bet tai tereiškia nepiniginių tikslų siekimo. Miškų įmonė turi turėti kitus tikslus. Taip, ji gali kainuoti daugiau, bet dalis visuomenės aukos turi būti dėl tikslų“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo T. Tomilinas.
„Vertingų miškų Lietuvoje sumažėjo 20 tūkst. ha, nuo 13 iki 12 proc. Tai yra labai rimta, nes tokie miškai per metus ar net per dešimt neatauga. Tai yra senos girios, kurių ir Europoje liko 3 ar 4 proc.“ – tvirtino jis.
Į T. Tomilino bei kitų parlamentarų išreikštus nuogąstavimus sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad urėdijai tapus akcine bendrove, jos akcijos nebūtų parduodamos be Seimo sprendimo, tad kontrolinis paketas išliktų valstybės kontrolėje.
„Norėčiau sudalyvauti diskusijoje, nes čia nuskambėjo daug netiesios, bet neminėsiu iš kurio kolegos, nes išbėgs gintis. Norėčiau atkreipti dėmesį į įstatymą Lietuvos respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, kuriame pirmame priedėlyje yra įvardinta įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinius miškus. O kitame įstatymo straipsnyje aiškiai parašyta, kad jeigu tokia įmonė yra akcinė bendrovė, bet kokiam akcijų pardavimui reikalingas Seimo pritarimas“, – komentavo I. Šimonytė.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad rezoliucijos negalima priimti, nes tai yra „žiežirbų mėtymas“ po visos kadencijos bandant atnaujinti miškų dialogą. Jis taip pat pastebėjo, kad nors lyginamas medžių kirtimas Lietuvoje ir Lenkijoje, kaimynėje valstybėje kirtimas laikomas „plynu“ tik kai apima daug didesnį plotą.
„Gaisringumas miškuose yra aukščiausio lygio. Ir aš jūsų teiginius paneigiau, daugumą klaidų ištaisiau per pasiūlymą, kuris yra registruotas. Ką aš visą kadenciją bandžiau, tai atnaujinti dialogą tarp susiskaldžiusių pusių“, – tvirtino S. Gentvilas.
„Lenkijoje plynas kirtimas skaičiuojamas nuo 1 ha. Ten kerti 99 arus, tai nėra plynas kirtimas. Lietuvoje plynas kirtimas skaičiuojamas nuo 10 arų. Tokios faktinės klaidos yra ne kas. Lyginama nepalyginami dalykai“, – teigė jis.
Pasisakęs už rezoliuciją socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas tvirtino, kad visos diskusijos metu nebuvo įvardintas nei vienas geras argumentas, kodėl urėdija turi virsti akcine bendrove.
„Prieš maždaug mėnesį socialdemokratai darė spaudos konferenciją ir prieš tai kalbėjo su didele dalimi aplinkosaugininkų, asociacijų vadovų. Ir nei vieno argumento neišgirdau, kad virtimas akcine bendrove būtų naudinga valstybei ar miškams“, – tvirtino K. Vilkauskas.
Tuo metu Artūras Skardžius aiškino, kad urėdijos pavertimas akcine bendrove užtikrins, jog „medis iš Lietuvos bus išvežtas, bet neatneš naudos valstybei“.
Gegužės pabaigoje Seimui buvo pateikta rezoliucija, kuria raginta stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. Šį dokumentą pasirašė 47 parlamentarai.
Rezoliucijos dėl tvarios miškų politikos projektu siekta, kad gamtosauga, buveinių, ekosistemos apsauga, miško socialinė funkcija taptų lygiaverčiu tikslu Valstybinei miškų urėdijai, net jei tai vyksta konkurencingumo sąskaita.
Šiuo dokumentu Vyriausybė yra raginama parengti įstatymo projektus, numatančius išplyninančių ūkinių miško kirtimų ribojimą ir visišką jų uždraudimą saugomose teritorijose ir priemiesčiuose, perorientuojant miškininkystę valstybiniuose miškuose, numatant racionalų pereinamąjį laikotarpį ir kompensacijas privatiems miškų savininkams.
Taip pat siūloma nutraukti planuojamą Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimą į akcinę bendrovę bei parengti naują jos veiklos strategiją, užtikrinant tvarią miškininkystę. Ir kartu su 2025 m. valstybės biudžetu parengti kompensavimo savininkams už plynųjų kirtimų ribojimus ir kitus tvarios miškų politikos sprendimus mechanizmą bei lėšų poreikio planą pakeitus urėdijos tikslus.