Seimas imasi senjorų klausimo: savivaldybėse atsirastų nauja koordinatoriaus pareigybė

Siekiant efektyviau spręsti senjorų problemas, Seimas imasi svarstyti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą.politik

Praėjusį ketvirtadienį už šį Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą dokumentą po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Įstatymo projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ir mokslo komitetai. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas prie šio klausimo svarstymo planuoja grįžti rudens sesijoje.

Darbo grupei vadovavusi Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Silva Lengvinienė tvirtina, kad Lietuvoje būtina turėti vieną teisės aktą, apimantį visą vyresnio amžiaus žmonių politiką. Rengiant dokumentą, parlamentarai rėmėsi, anot jos, sėkmingai veikiančiu Jaunimo politikos pagrindų įstatymu.

„Tiks­las yra tu­rė­ti vei­kian­tį il­ga­lai­kį ir tva­rų Vy­res­nio am­žiaus žmo­nių po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mą, ku­ris tap­tų įga­li­nan­čiu, o ne dū­lan­čiu stal­čiu­je įsta­ty­mu“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė S. Lengvinienė.

Pasak jos, dokumento tikslas yra paskatinti institucijų veiksmų koordinaciją.

„Kai kal­ba­me apie se­nė­ji­mo po­li­ti­ką, tu­ri­me su­pras­ti, kad tai yra ho­ri­zon­ta­li po­li­ti­ka, ap­iman­ti vi­sas sri­tis, ku­rios yra svar­bios vy­res­nio am­žiaus žmo­gui. Įsta­ty­mo projektas nė­ra to­bu­las, lau­kia la­bai in­ten­sy­vus dar­bas iki ga­lu­ti­nio re­zul­ta­to. Jo tikslas – nu­sta­ty­ti ben­dras šalies vy­res­nio am­žiaus žmo­nių po­li­ti­kos kryp­tis, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją, šiai gy­ven­to­jų gru­pei at­sto­vau­jan­čias in­sti­tu­ci­jas bei dar­bo su vy­res­nio am­žiaus žmo­nė­mis prin­ci­pus. Ne­bu­vo sie­kia­ma de­ta­liau ir smul­kiau su­reg­la­men­tuo­ti vi­sų įma­no­mų sri­čių, ku­rio­se vei­kia be­veik vi­sos ša­lies mi­nis­te­ri­jos, tiks­las – įga­lin­ti ko­or­di­na­ci­ją tarp re­gio­ni­nio ir na­cio­na­li­nio lyg­mens, tarp ins­ti­tu­ci­jų, da­bar to la­bai trūks­ta“, – sakė S. Lengvinienė.

Pri­ėmus įsta­ty­mą, kiekvienoje savivaldybėje būtų įsteigta vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybė.

„Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, įgy­ven­din­da­mi sa­vo po­rei­kius, ne­ga­li to­liau bū­ti pra­šy­to­jai ar re­mia­mie­ji. Ypač svar­bu yra se­nė­ji­mo po­li­ti­kos ko­or­di­na­vi­mas, ins­ti­tu­ci­jų at­sa­ko­my­bė bei kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je tu­rė­ti bent vie­ną as­me­nį, ku­rio pa­grin­di­nis ir vie­nin­te­lis dar­bas bū­tų at­sa­ko­my­bė už šiuos klau­si­mus. Tai leis vyk­dy­ti ko­or­di­nuo­tą ir nuo­sek­lų dar­bą su vy­res­nio am­žiaus žmo­nė­mis ir leis jiems aiš­kiai ži­no­ti, kur kreip­tis, no­rint gau­ti pa­gei­dau­ja­mus at­sa­ky­mus, pa­ta­ri­mus ir pa­gal­bą“, – sakė darbo grupės vadovė.

Jos duomenimis, me­tams tokių koordinatorių etatų įsteigimas savivaldybėse kai­nuo­tų maždaug apie 2–2,5 mln. eurų.

Pasak Seimo narės S. Lengvinienės, šių metų sausio pradžioje beveik 600 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo vyresni negu 65 metų, o tai yra kiek daugiau negu 20 proc. mūsų visuomenės ir šis skaičius kasmet vis didėja.

Seimo nariai turi abejonių dėl senėjimo sąvokos

Naujame įstatyme deklaruojamas siekis sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui. Tokį įstatymo projekto tikslą sukritikavo Seimo narys Viktoras Pranckietis.

„Žo­dis „se­nė­ji­mas“ yra ne­nau­do­ti­nas, pasi­tel­kiant to­kią re­to­ri­ką. Ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mas „am­žė­ji­mas“ ar­ba kaip nors pa­na­šiai. To­dėl ma­no pa­siū­ly­mas bus: „su­da­ry­ti są­ly­gas oriam, ak­ty­viam ir svei­kam gy­ve­ni­mui vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms.“ Siū­ly­čiau ne­disk­ri­mi­nuo­ti vie­nos gru­pės, nes aš tai gru­pei pri­klau­sau“, – Seimo posėdyje sakė V. Pranckietis.

Parlamentaras Stasys Tumėnas irgi kalbėjo „apie po­lit­ko­rek­tiš­ku­mą“, kalbant apie se­nė­ji­mą, am­žė­ji­mą.

„Ar jūs ne­bi­jo­te tų po­lit­ko­rek­tiš­ku­mo ste­bė­to­jų, ser­gė­to­jų, kad žmo­nes rū­šiuo­ja­te į to­kias gru­pes? Pri­si­me­nu, kai ne­se­niai pa­sa­kiau čia, Sei­me, „jau­nas po­li­ti­kas“, tai bu­vau pa­auk­lė­tas, kad dis­kri­mi­nuo­ju žmo­nes pa­gal am­žių“, – sakė S. Tumėnas.

Vyresnio amžiaus žmogus, pagal pasiūlytą projektą, būtų asmuo nuo 60 metų (įskaitytinai). Pasak S. Lengvinienės, darbo grupė ilgai diskutavo dėl tokio pasirinkto amžiaus.

„Kal­ba­ma apie prieš­pen­si­nį ši­tų žmo­nių įtrau­ki­mą. Tie­siog gal­būt gru­biai pa­sa­ky­siu – pa­si­ruo­ši­mas pen­si­jai. Ben­dru su­ta­ri­mu dar­bo gru­pė pa­si­rin­ko šią są­vo­ką“, – sakė ji.

A. Sysas: įstatymas nieko nepakeis

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertino senjorams skirtą dokumentą, kuris, jo nuomone, yra segregacinis.

„Kam rei­kia dar vie­no įsta­ty­mo, jei­gu jau da­bar, taip sa­kant, sen­jo­rų gy­ve­ni­mą re­gu­liuo­ja de­šim­tys ir šim­tai įsta­ty­mų? (...) Sen­jo­rų gy­ve­ni­mą nu­spręs ne ši­tas įsta­ty­mas. Jei­gu bus pa­ja­mų, tai bus di­des­nės iš­mo­kos, di­des­nės pen­si­jos, leng­ves­nis pri­ėji­mas prie svei­ka­tos. To­kie įsta­ty­mai ne­spren­džia nei pa­gy­ve­nu­sių, nei jau­nų žmo­nių problemų. Čia yra ti­piš­kai seg­re­ga­ci­nis įsta­ty­mas, skirtas pa­si­dė­ti „paukš­čiu­ką“, kad pri­ėmė­me įsta­ty­mą, ku­ris da­bar re­gu­liuos vy­res­nio am­žiaus žmo­nių gy­ve­ni­mą. Nė vel­nio jis ne­re­gu­liuos, nie­ko iš es­mės ne­pa­si­keis, nes už vis­ko sto­vi pi­ni­gai. Tik­rai ne­už­si­žais­ki­me su įsta­ty­mų lei­dy­ba“, – kvietė parlamentaras.

Siekiant spręsti koordinavimo problemą, A. Syso nuomone, būtų greičiau ir logiškiau į Už­im­tu­mo įsta­ty­mą įrašyti, kad tu­ri bū­ti sen­jo­rų ko­or­di­na­to­rius kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je.

Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas, anot jo rengėjų, remiasi Europos Sąjungos valstybių patirtimi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) siūlymais Lietuvai. Šis dokumentas atspindi EBPO šalyse pastebimą aiškią tendenciją, kuri atliepia Jungtinių Tautų „Madrido planą“, kai aiškiais politiniais įsipareigojimais siekiama „integruoti senėjimą“ visose politikos srityse visais valdžios mechanizmais.

EBPO at­li­ktoje vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pa­dė­ties stu­di­jo­je at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad Lie­tu­vo­je per 40 proc. sen­jo­rų gy­ve­na vie­ni, dau­gu­ma tu­ri ypač ma­žą ar­ti­mų­jų ratą, yra pras­tas vy­res­nio am­žiaus žmo­nių ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ry­šys. EBPO eks­per­tai ragina di­din­ti šios vi­suo­me­nės gru­pės da­ly­va­vi­mą vie­ša­ja­me ša­lies gy­ve­ni­me, aiš­kiai in­for­muo­ti senjorus apie jiems ku­ria­mas ir pri­ei­na­mas pa­slau­gas, pa­skir­ti at­sa­kin­gus darbuotojus sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rie bū­tų pa­grin­di­niai jų kon­tak­ti­niai as­me­nys, iš ar­ti ver­ti­nan­tys esa­mą pa­dė­tį ir lū­kes­čius.