Seimo posėdžio transliacija:
74 parlamentarai tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos išreiškė nepasitikėjimą M. Gelbūda.
Politikų vertinimu, per šią Seimo kadenciją, kancleriu paskyrus M. Gelbūdą, visa eilė klausimų, priskirtinų Seimo kanclerio atsakomybei, juda nepateisinamai lėtai ir/ar neefektyviai, kaip pavyzdžiui: parlamento prieigų ir istorinės Nepriklausomybės aikštės bei fontano rekonstrukcija; Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimas; Seimo autoūkio reformos kokybiškas įgyvendinimas; medicinos punkto bei kavinės nepertraukiamo darbo užtikrinimas; vaiko kambario įsteigimas; priedangos Seimo rūmuose įrengimas.
Klausimų, anot Seimo narių, yra ir daugiau, „kurių neefektyvus ar nesavalaikis sprendimas sąlygoja darbo sąlygų Seime tiek kanceliarijos darbuotojams, tiek parlamentarams, chronišką blogėjimą“
Į Seimo tribūną ketvirtadienį stojęs M. Gelbūda atmetė jam reiškiamus tautos atstovų priekaištus.
„Pirmas dalykas, kad jie neteisingi, nepagrįsti duomenimis ir faktais. Aš labai norėčiau pamatyti, kurioje vietoje kancleris sutrukdė teisėkūros procesui, kurioje vietoje jis pablogino teisėkūros procesą ar kitą dalyką. Buvo labai daug kalbama apie įtampą organizacijoje ir taip toliau. Aš esu pasiruošęs priimti visas pastabas apie įtampas, pasitenkinimą, konfliktus, tik prašau man parodykite faktus – konkrečius faktus, bent vieną“, – kalbėjo M. Gelbūda.
Jo vertinimu, reiškiami priekaištai – smulkmeniški ir skirtingo lygio.
„Seimo kancleris yra viena iš trijų aukščiausių viešojo sektoriaus pareigūnų pareigybių ir tikrai dauguma tų priekaištų nėra susiję su Seimo kanclerio atsakomybe ar su kertine Seimo veikla“, – dėstė kancleris.
Sako, kad vakarietis Seimo kanceliarijoje būtų išprotėjęs
Be to, jis tikino, kad kai kurie klausimai jau seniai išspręsti, pavyzdžiui, vaiko kambarys.
„Jūs man pasakykit, ką kancleris gali veikti vaiko kambaryje ir kaip jis galo kažko nepadaryti, jeigu vaiko kambarys buvo laiku įkurtas ir pradėjo veikti. Mane šitie dalykai stebina ir kaip pilietį – liūdina“, – komentavo M. Gelbūda ir teigė, kad atsistatydintų iš pareigų, jeigu pažeistų kokį nors įstatymą ar etiką, priimtų akivaizdžiai kenksmingą sprendimą.
Kancleris svarstė, koks tikslas jį atleisti.
„Koks visgi to teikimo tikslas. Idėja paprasta – jeigu mes kaip į maišą sumesime daug skirtingų kaltinimų, tada Seimo nariai greitai pasirašys. Nes va, žiūrėkite – ir ten, problemos, ir ten problemos“, – dėstė M. Gelbūda.
„Galima bendromis frazėmis, bendrais žodžiais apmėtyti žmogų ir prikibti prie bet kokio darbo ar situacijos“, – pažymėjo jis.
Tiesa, kancleris teigė įžvelgiantis ir teigiamą nepasitikėjimo procedūros pusę. Ši situacija, anot jo, sulauks didelio visuomenės dėmesio: „Geroji šios nepasitikėjimo procedūros pusė, kad aš manau, kad tai tikrai pritrauks visuomenės dėmesį, tikai pritrauks ekspertų dėmesį ir tikrai manau, kad ši situacija paskatins tobulėjimą Seimo kaip institucijos.“
M. Gelbūda vieną iš savo pagrindinių klaidų įvardijo tai, kad jam nepavyko suformuoti aiškesnės organizacinės struktūros Seimo kanceliarijoje.
„Pagrindinis dalykas, kuris man nepavyko – tai padaryti struktūrinę permainą ir paversti iš visiškai neaiškios organizacinės struktūros, kurioje, jeigu būtų dirbęs vakarietis, jis jau būtų išprotėjęs po dviejų dienų“, – kalbėjo kancleris.
„Tokioje struktūroje, su tokiu pavaldumu ir tokiomis atsakomybėmis, su tokiais lūkesčiais, kad jis atsakingas už viską... Tai silpnesnių nervų žmogui tikrai gali labai liūdnai baigti gyvenimą“, – pridūrė jis.
Parlamentarai stebėjosi kanclerio arogancija ir savimyla
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė stebėjosi Seimo kanclerio pasisakymais ir pavadino juos „savęs šlovinimosi himnu“.
„Gerbiamas kancleri, mes girdėjome šiandieną jūsų savęs šlovinimosi himną. Retai pavyksta girdėti Seime save taip mylintį žmogų. Ir kaltinimus, kad kiti buvę kancleriai ir Seimo nariai nei vakarietiški, nei išmintingi“, – sakė R. Baškienė.
„Kancleris yra atskaitingas ir atsakingas Seimui ir Seimas skiria kanclerį. Ne jis pats [skiria] save, nors ir labai myli, bet Seimas“, – pridūrė ji.
M. Gelbūdos pasisakymai papiktino ir konservatorių frakcijos narį Kęstutį Masiulį.
„Aš nepasirašiau, bet dabar padėčiau tris parašus, jeigu galėčiau. Jūs taip save čia susidirbote, žodį „vakarietis“ pavertėte keiksmažodžiu <...>. Jūs sudirbote visas sąvokas, kokios tik gali būti. Absoliučiai mano akyse sužeminote viską, ką galima“, – sakė K. Masiulis.
„Jūs sakote, kad esate kuklus, bet tokios arogancijos aš nedaug kur matau“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad vadovaujant kanceliarijai reikia paprastų ūkinių sprendimų.
Konservatorių frakcijos narys Mindaugas Skritulskas Seimo kanclerio taip pat teiravosi apie puikybę.
„Gerbiamas kancleri, leiskite paklausti tokį filosofinį klausimą. Kaip jums atrodo, kodėl puikybė yra tarp septynių mirtinų nuodėmių ir yra pažymėta kaip pirmoji mirtina nuodėmė?“ – teiravosi M. Skritulskas.
Seimo pirmininkė: atleidimo iniciatyva nėra kerštas
Svarstoma, ar M. Gelbūdą norima atleisti dėl Seimą pasiekusios visuomenininko Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ akcijos „Skaidrinam“ – esą, galbūt, kancleris neturėjo prileisti žiniasklaidos prie čekių ir informacijos apie parlamentines išlaidas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad akcijos „Skaidrinam“ ir iniciatyvos atleisti M. Gelbūdą tikrai nereikėtų sieti.
„Chronologija įvykių rodo ką kitą.
Kuomet buvo kalbėta su Modestu Gelbūda apie jo galimybę būti teikiamam į kanclerius, vienas iš pagrindinių darbų buvo aplinkos aplink Seimą sutvarkymas, kai kurie praktiniai dalykai. Priekaištų iš Seimo narių, iš atskirų valdybos narių kancleriui buvo tikrai nemažai per pastaruosius metus. Aš sakyčiau praeitų metų vasarą jie buvo garsiai nuskambėję ir bet kas, kas seka valdybos posėdžius, tikrai juos turėjo girdėti. Gruodžio mėnesį <...> Andrius Mazuronis pasisakė, kad iki kovo mėnesio duodama kancleriui laiko, ir jei kai kurie klausimai nepajudės iš mirties taško, tuomet bus inicijuojamas nepasitikėjimas.
Sausio 29 dieną „Skaidrinam“ kreipėsi į Seimą, tai akivaizdu, kad datos nesueina ir apie jokį kerštavimą arba susiejimą su klausimu negali būti nė kalbos. Visiškai nesvarbu, kas būtų Seimo kancleris, įstatymas įpareigoja teikti informaciją žiniasklaidai, kuomet yra užklausiama. Tai tikrai nėra kanclerio prerogatyva, yra Seimo priimti įstatymai, kurie įpareigoja žiniasklaidai pateikti čekius ir kitą informaciją, kuri yra užklausiama“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė.
Pats M. Gelbūda nesiėmė komentuoti, ar Seimo nariai siekia jį atleisti iš pareigų dėl „Skaidrinam“ akcijos.
„Turbūt, aš nežinau. Bet, galbūt, dalis atsakymų slypi jūsų klausime. Aš nekomentuosiu“, – žurnalistams teigė Seimo kancleris.
Nors Seimo nariai dėl to, kad perdavė jų čekius žiniasklaidai, jam tiesiogiai esą nesiskundė.
„Seimo nariai čekiukų skandalo kontekste santykyje su manimi elgėsi korektiškai. Tikrai man tiesiogiai nepareiškė jokių pastabų ar priekaištų. Nebuvo jokių grasinimų. O ką jie galvoja, čia ne man klausimas“, – dėstė M. Gelbūda.
Padarė apklausą
Seime esantiems žurnalistams kancleris išdalino kovo 20-ąją atliktos Seimo kanceliarijos darbuotojų apklausos rezultatus. Esą anonimiškai buvo apklausti 206 darbuotojai iš 420.
Apklausos duomenimis, 80 proc. darbuotojų nurodė, kad visiškai ar labiau sutiktų su teiginiu, kad kanclerio veikloje gero mikroklimato Seimo kanceliarijoje užtikrinamas yra prioritetas. 12 proc. teigė su tokiu teiginiu visiškai arba labiau nesutinkantys, 6 proc. nurodė, kad nei sutinka, nei nesutinka.
Ar kanclerio kadencijos laikotarpiu mikroklimatas Seimo kanceliarijoje pagerėjo?
66 proc. teigė, kad su tuo visiškai ar labiau sutinka, 19 proc., – kad visiškai ar labiau nesutinka, 13 proc., – kad nei sutinka, nei nesutinka.
Paklausti, ar Seimo kanceliarija geriau vykdytų pavestas funkcijas, jeigu kancleris tęstų darbą savo pareigose, darbuotojai, apklausos duomenimis, atsakė taip: 67 proc. atsakė, kad visiškai arba labiau su tuo sutinka, 17 proc., – kad visiškai arba labiau nesutinka, o 13 proc. nurodė, kad nei sutinka, nei nesutinka.
„Mano, kaip įstaigos vadovo atžvilgiu, jie (atsakymai – Delfi) yra labai teigiami, netgi, sakyčiau, ypatingai teigiami turint minty, kad aš esu vakarietiško tipo žmogus, o atėjau į organizaciją, kur jai dar reikalinga daug pokyčių“, – apklausos rezultatus komentavo kancleris.
Kartu su apklausa jis pateikė ir kelias Seimo kanceliarijos darbuotojų citatas. Jose tik teigiamai atsiliepiama apie M. Gelbūdos veiklą.
„Jei kancleris neatlaikys, tai nematau šansų šitai institucijai atsigauti greitu metu“, – anonimiškai nurodė vienas darbuotojas.
„Vienintelis kancleris, dėl kurio ne gėda ir kuris tempia šitą kanceliariją iš pelkės“, – vertino kitas.
Mazuronis ragino baigti manipuliuoti
Seimo posėdžio metu Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis pagarsino vieną jam esą siųstą kanceliarijos darbuotojo žinutę, kurioje rašoma, kad minėta apklausa nebuvo nei anoniminė, nei atlikta korektiškai.
„Dėl jūsų apklausos – ji nebuvo anoniminė. Reikėjo prisijungti su darbine paskyra. Antra, galima atsakyti neribotą skaičių kartų. Gal jis pats sėdėjo ir maigė, o darbuotojai bijojo teikti neigiamus atsakymus dėl susidorojimo“, – žinutę skaitė A. Mazuronis ir ragino kanclerį baigti manipuliuoti.
„Aš neturiu atsakymo į tokius argumentus. Jeigu jūs referuojate į žinutes, į skundus, į tai, kad darbuotojai nepatenkinti, tai parodykite patikimą apklausą. Aš padėkosiu, gal net ir finansiškai prisidėsiu“, – sureagavo M. Gelbūda.
Seimo kanceliarijos darbuotojai anksčiau yra reiškę nepasitenkinimą Seimo kanclerio darbu, įtampos kilo dėl pertvarkytos atlyginimų sistemos.
Parlamentas Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen parinktą kandidatą į kanclerius M. Gelbūdą į pareigas paskyrė 2021 metų balandį. Kanclerio kadencija – penkeri metai.
Seimo statutas numato, jog siūlymas atleisti Seimo pareigūną, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Sprendimas dėl atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.