Seimo komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė tikino, jog dėl desovietizacijos komisijos narių pareiškimo kreipėsi į parlamento Teisės departamentą. Pastarojo vertinimu, posėdžiai negali būti viešai transliuojami, o protokolai skelbiami tik nuasmeninus komisijos narių duomenis. Teisės departamentas taip pat pabrėžė, kad už komisijos darbo viešinimą atsakingas LGGRTC.
Posėdžio metu taip pat nuspręsta pasiūlyti Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) peržiūrėti ir aiškiau reglamentuoti darbo viešinimo procedūrą numatančias nuostatas.
Pats LGGRTC be esamų įrašų pašalinimo bus įpareigotas dėl tiesioginių transliacijų tartis su desovietizacijos komisijos pirmininku Vitu Karčiausku. Savo ruožtu pats V. Karčiauskas turės laiku informuoti centrą apie galimybę transliuoti tiesiogiai.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę klausimus svarstyti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija stabdo darbą. Pasak komisijos pirmininko Vito Karčiausko, pasipiktiną komisijos nariams sukėlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) iniciatyva transliuoti posėdžius. Dėl kilusio nepasitikėjimo centro veikla komisijos nariai nusprendė kreiptis į Seimą.
Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, LGGRTC dar trečiadienį darė pilotinę posėdžio transliaciją. Anot centro, posėdžių viešinimą numato pernai birželį priimtas Seimo nutarimas. Visgi, jam įpusėjus komisijos pirmininkas nurodė nutraukti transliaciją. Analogiška situacija įvyko ir ketvirtadienį.
Anot V. Karčiausko, po šio įvykio jam vos pavyko atkalbėti komisijos narius neatsistatydinti.
Desovietizacijos komisija į Seimą kreipėsi ketvirtadienį. Pareiškime inicijuotos transliacijos vadinamos „provokacija“ ir teigiama, kad kol nebus išsiaiškinti jos tikslai, komisija stabdo savo veiklą.
„Priešiškos valstybei jėgos gali naudoti šias diskusijas, duomenis, sprendimo priėmimo mechanizmą, individualių narių nuomones prieš valstybę, atskiras institucijas ir atskirus komisijos narius (dėl darbo su šiais klausimais jau yra persekiojami Lietuvos piliečiai). Komisija laiko tai šiurkščiu Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento pažeidimu ir įrankiu galimam komisijos narių persekiojimui įteikimu“, – rašoma pareiškime, kurį pasirašė visi komisijos nariai.
Kreipimasis adresuotas Seimui, jo valdybai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Žmogaus teisių komitetui ir Laisvės kovų ir valstybinės atminties komisijai.