Pertraukos iki kito posėdžio rezoliucijos svarstyme paprašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Nors konservatorius Jurgis Razma akcentavo, kad pertraukos rezoliucijos svarstyme nėra numatytos Seimo statute, parlamentarai nutarė dėl šio siūlymo balsuoti.
Už pertrauką balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 4 parlamentarai.
Šis sprendimas susilaukė aštrios opozicijos reakcijos.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą, bent jau per mano buvimą Seimo istorijoje, mes kaip Seimas nesugebėjome sureaguoti į įvykius, kurie yra labai liūdni. Žmonės daužomi, prieš juos naudojamas smurtas. Ir ši rezoliucija turėjo būti skirta būtent tam, kad tą smurtą sustabdyti“, – piktinosi konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Pasipiktinimo neslėpė ir konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, prašydamas valdančiųjų bent jau įvardinti priežastį, kodėl balsavimą dėl rezoliucijos nuspręsta atidėti.
„Ar kažkoks sakinys neįtiko, ar kažkokia detalė? Įvardinkite priežastį, kam reikalinga pertrauka ir koks tolimesnis rezoliucijos likimas pagal jūsų planą?“ – kėlė klausimus jis.
Ar kažkoks sakinys neįtiko, ar kažkokia detalė? Įvardinkite priežastį, kam reikalinga pertrauka ir koks tolimesnis rezoliucijos likimas pagal jūsų planą?
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėl šio sprendimo kaltino Seimo vicepirmininkę, „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę.
„Miela Agne, aš neabejoju pono Remigijaus Motuzo – užsienio reikalų komiteto pirmininko, pono Girdrimo Jegilnsko – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nusiteikimu ginti Sakartvelą, bet aš abejoju jūsų nusiteikimu. Nes šis sprendimas priimtas po to, kai jūs apėjote savo frakciją ir pašnibždėjote kiekvienam jos nariui“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir aš labai norėčiau, kad mes Seime reaguotume aktyviai ir tiesiog konstatuotume, kad šis Seimas jau irgi ima būti valdomas ponios Širinskienės šnabždesiais“, – akcentavo ji.
Visgi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas patikino, kad ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu rezoliucija bus pateikta.
Ir aš labai norėčiau, kad mes Seime reaguotume aktyviai ir tiesiog konstatuotume, kad šis Seimas jau irgi ima būti valdomas ponios Širinskienės šnabždesiais.
„Galbūt buvo šiek tiek skubotumo, kadangi pateikėme ryte. Bet rytoj mes dar turime Užsienio reikalų komiteto posėdį ir tikrai aš pasižadu, kad ketvirtadienį mes vėl pateiksime rezoliuciją ir, manau, kad ji bus priimta“, – akcentavo politikas.
Savo ruožtu Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Valius Ąžuolas vylėsi, kad ši rezoliucija iš darbotvarkės apskritai bus išbraukta.
„Suprantu konservatorių baimę, nueidamas ministras Landsbergis nori sugriauti kuo daugiau santykių – šiuo atveju ir su Sakartvelu. Tai tikiuosi, kad ketvirtadienį nebeliks jau tos rezoliucijos“, – teigė jis.
Atsisakyta siūlymo nepripažinti Sakartvelo parlamento rinkimų
Pirminiame rezoliucijos projekte buvo siūloma nepripažinti spalio mėnesį Sakartvele įvykusių parlamento rinkimų. Visgi vėliau šio punkto buvo atsisakyta – pasirengta švelnesnė formuluotė, jog įvykę parlamento rinkimai neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų tarptautinių standartų.
Šiuo dokumentu siekiama paraginti Europos Sąjungą ir jos valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus. Parengtame dokumente taip pat smerkiamas šios šalies valdžios smurtas prieš taikius protestuotojus, reiškiančius norą įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Įregistruotame naujausiame rezoliucijos projekte ES valstybių ir vyriausybių vadovus kviečiama visapusiškai remti Sakartvelo prezidentę Salomę Zurabišvili, kol bus surengti tarptautinės bendruomenės pripažįstami laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai.
Rezuoliucijos projektu taip pat norima primygtinai paraginti Sakartvelo valdžios institucijas atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“ bei užtikrinti piliečių teisę į susirinkimus ir nepagrįstai prieš juos nenaudoti jėgos.
Projekte pabrėžiama ir tai, kad partijos „Sakartvelo svajonė“ įgyvendinama politika yra nesuderinama su šios šalies euroatlantine integracija.
Taip pat norima paraginti ES apriboti oficialius europinio lygmens ryšius su Sakartvelo vyriausybe ir parlamentu bei stabdyti finansinę paramą šios šalies vyriausybei ir valdžios institucijomis. Lietuvos Seimas taip pat ragina Europos Komisiją peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą ir galimai tokį režimą sustabdyti.