Komisija pateikė dvi alternatyvias išvadas, kurių vieną rengė Dovilė Šakalienė, Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, kitą – Irena Haase.
Visgi, 5 komisijos nariams balsavus už pirmąjį variantą, 4 – už antrąjį, buvo nuspręstą, kad laikinoji parlamentinė komisija padarė procedūrinių pažeidimų.
Nuo balsavimo nusišalino D. Šakalienė
Posėdžio metu kilo diskusijų dėl to, kad D. Šakalienės vyras galimai dirba VSD ir dėl to jos vertinimas gali būti šališkas. Konservatorius Sergėjus Jovaiša iškėlė klausimą dėl parlamentarės sutuoktinio darbovietės.
Visgi, pati D. Šakalienė bet kokius kaltinimus atmetė. Ji akcentavo, kad EPK išvadose nevertinamas žvalgybos darbas ar laikinosios komisijos tyrimo turinys. Politikės nuomone, ji gali dalyvauti balsavime dėl procedūrinių pažeidimų.
„Mano sutuoktinis tuo laikotarpiu jokių pareigų VSD nėjo. Skirtingai nuo to, Vytautas Bakas ne tik buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, kai į jį kreipėsi pranešėjas, bet ir buvo kandidato Skvernelio štabo vadovu. Tai yra tiesioginis jo dalyvavimas įvykiuose. Mano atveju, aš tiesiogiai nedalyvavau. Mes nesigiliname į laikinosios komisijos nagrinėjamą turinį, jų atitikimą realybei. Mes nenagrinėjame nieko, kas susiję su VSD darbu. Mano sutuoktinis tuo metu jokių pareigų VSD nėjo“, – posėdyje kalbėjo D. Šakalienė.
Savo ruožtu S. Jovaiša tokiems argumentams prieštaravo. Bendrapartiečio nuomonei pritarė ir Antanas Matulas. Jis D. Šakalienę ragino nusišalinti nuo balsavimo.
Visgi, po diskusijų ir komisijos nariams kilusių klausimų, D. Šakalienė nusprendė nusišalinti nuo balsavimo.
„Kalbant apie dvigubus standartus, reikalauti žvalgybos pareigūno tapatybės išviešinimo yra žemiau plintuso. (...) Prašau leisti man nusišalinti ir nedalyvausiu šiame balsavime“, – sakė ji.
V. Bako pirmininkavimas komisijai pripažintas šališku
EPK parengtoje išvadoje teigiama, kad laikinosios komisijos pirmininkas V. Bakas tyrimo metu buvo šališkas. Taip nuspręsta todėl, kad prasidėjus pranešėjo istorijai, Tomas Gailius pirmiausia kreipėsi į tuometinį NSGK pirmininką – V. Baką. Parlamentaro tiesioginis dalyvavimas įvykiuose ir vėlesnis siekis juos ištirti pripažintas šališku.
Tačiau tokiems argumentams prieštaravusio A. Matulo teigimu, V. Bako pirmininkavimą komisijai patvirtino parlamentas.
„Kaip komisija gali sakyti, kad Bakas suinteresuotas asmuo, jeigu parlamentas nubalsavo, kad jis būtų komisijos pirmininku. Jokių asmeninių interesų aš visai neįžvelgiu. Atvejis ir tyrimas yra neeilinis. Gėda, kad opozicija nusišalino“, – sakė politikas.
Konservatorius taip pat tikino, kad komisijos pirmininko šališkumas neatsikleidžia jokiose procedūrose ir nėra įrodyta, todėl tai – ne EPK kompetencijos klausimas.
Komisijos nariams kilo klausimų, kodėl nuotoliniame posėdyje dalyvauja ir pats V. Bakas.
„Jūs bandote paveikti komisijos narių darbą. Jeigu komisija sprendžia dėl kito asmens, mes nusišaliname, šiuo atveju kolega dalyvauja ir dar bando pasisakyti, tokiu būdu darydamas įtaką sprendimui“, – svarstė A. Bagdonas.
Tačiau pats laikinosios komisijos pirmininkas patiko gavęs elektroninį laišką su kvietimu dalyvauti posėdyje. Visgi, A. Norkienės paprašytas, V. Bakas iš posėdžio atsijungė.
Kilo diskusija dėl pranešėjo tapatybės atskleidimo
Bene daugiausiai diskusijų kilo dėl pranešėjo tapatybės atskleidimo. Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį vykusiame VSD pranešėjo komisijos posėdyje liudijęs T. Gailius atsisakė jam siūlyto konfidencialumo užtikrinimo.
EPK vertinimu, dėl jo tapatybės atskleidimo galėjo spręsti tik Generalinė prokuratūra. Visgi, komisijos nariai sutiko, kad įstatymuose neaprašytas atvejis, kai pranešėjas pats nori viešai atsisakyti konfidencialumo.
„Išnagrinėjau nuosekliai įstatymą, mano nuomone, negalima taikyti to straipsnio, kai pranešėjas pats išsiviešina. Jis skirtas institucijoms, ne pačiam pranešėjui. Tam, kad institucijos atšauktų konfidencialumą reikia kreiptis, kad jos atšauktų. Tačiau nenumatyta, kad jis gali išsiviešinti ir šiuo atveju tas straipsnis netaikytinas, nes įstatyme nenumatyta, kad gavęs konfidencialumą jis gali išsiviešinti. Kiek aš domėjausi, jis pats nėra pasirašęs jokio pasižadėjimo dėl konfidencialumo. Čia yra įstatymo spraga ir ji leidžia asmeniui pačiam išsiviešinti, kada nori“, – kalbėjo Artūras Žukauskas.
Visgi, jam prieštaravusi Rita Tamašūnienė tikino, kad procedūra buvo pažeista. Su kolegės nuomone sutiko ir D. Šakalienė.
„Vienintelė kompetentinga institucija yra Generalinė prokuratūra priimti tokius sprendimus“, – tikino parlamentarė.
Bus pradėti tyrimai dėl A. Širinskienės ir Prezidentūros skundų
Posėdžio metu nuspręsta pradėti tyrimą dėl praėjusią savaitę gauto skundo iš Prezidentūros. Pasak A. Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius, prašant ištirti galimai melagingą informaciją VSD pranešėjo komisijos medžiagoje.
Taip pat pradėtas tyrimas dėl kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės. Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms.
Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Čmilytė-Nielsen įvertino Seimo etikos sargų sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados dalys kelia šypseną
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nepaisant kritiško Seimo etikos sargų įvertinimo, parlamentarai priėmimo stadijoje balsuos dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvados. Seimo pirmininkės manymu, kad kai kurie Etikos ir procedūrų komisijos išvados aspektai neatitinka tikrovės.
„Aš nematyčiau pagrindo nesvarstyti toliau specialiosios komisijos išvados, kadangi kalbama apie turinį. Tai manau, kad Seimas, kaip ir buvo suplanavęs, eis į priėmimo stadiją. O Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu įvertino procedūras“, – antradienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi Seimo pirmininkė pripažįsta skeptiškai vertinanti kai kurias Etikos ir procedūrų komisijos išvados detales.
„Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai (...), tačiau kai kurios išvados dalys verčia šyptelėti, kaip, pavyzdžiui, ta, kad buvo pranešėjo tapatybė atskleista. Man rodos, tai irgi kai ką pasako apie Etikos ir procedūrų komisijos šios išvados svorį“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Visiems žinoma, kad apžvalgininkas Marius Laurinavičius dar 2023 metų kovo pradžioje atskleidė tai televizijos studijoje. Ir dabar konstatuoti, kad specialioji tyrimo komisija atskleidė pranešėjo tapatybę, man rodos, yra nesolidu“, – pridūrė ji.
Parlamento vadovė akcentuoja, kad Seimo nariai šias išvadas įvertins galutinio balsavimo parlamente metu.
„Reikia susipažinti su visomis išvadomis ir jas vertinti. Manau, kad tai taps argumentu priimant galutinį sprendimą. Tai čia ir yra Etikos ir procedūrų komisijos išvadų reikšmė. Tai balsuojant galutinėje stadijoje kai kas galbūt į jas atsižvelgs, o kai kam galbūt kaip tik bus argumentas dar labiau palaikyti specialiosios komisijos išvadas. Matysime balsavimo metu“, – sakė ji.
Nausėdos reakcija: tuščiu baku toli nenuvažiuosi
Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja – šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo diskredituoti jį kaip kandidatą į šalies vadovo postą.
„Komisija įsijautė į prokurorų vaidmenį, neturėdama tam jokių konstitucinių ir įstatyminių įgaliojimų, buvo sudaryta neteisingai, taikė metodus savo veikloje, kurie yra nesuderinami su demokratinės visuomenės metodais, sukėlė abejonių netgi dėl įvairių, labai svarbių Lietuvos saugumui tarnybų veiklos. O iš esmės tikslas buvo tik vienas – pasistengti diskredituoti kandidatą, kuris kai kurioms politinėms jėgoms nepatinka“, – antradienį žurnalistams Gargžduose sakė G. Nausėda.
„Apibendrindamas galiu tik tiek pasakyti – tuščiu baku toli nenuvažiuosi“, – vaizdžią metaforą pridėjo šalies vadovas.