Pertraukos šio klausimo svarstyme paprašė tai siūlančias Vyriausybės įstatymo ir Seimo Statuto pataisas parengęs Seimo narys konservatorius Vilius Semeška. Parlamentaras dar norėtų padiskutuoti su konstitucinės teisės specialistais, nes jo iniciatyvą įvertinęs Seimo Teisės departamentas nustatė galimą prieštaravimą Konstitucijai.
„Šiuo metu yra akivaizdžios teisinės spragos, nes asmenys, kurie pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką, išvengia bet kokių pasekmių, jeigu apkaltos procedūra neužbaigiama iki pabaigos (….). Toks asmuo gali užimti valstybėje aukščiausias pareigas, disponuoti įslaptinta informacija ir priiminėti strateginius valstybėje sprendimus. Tai gali būti tam tikra grėsmė nacionaliniam saugumui. Dėl to šios spragos turėtų būti „užlopytos“. Norėčiau dar paieškoti kelių, kad jokio prieštaravimo Konstitucijai neliktų“, – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje sakė V. Semeška, prašydamas pertraukos šio klausimo svarstyme.
Pertraukai pritarė 7 komiteto nariai.
A. Širinskienė įžvelgia siekį susidoroti su R. Žemaitaičiu: „daužote“ galvas į sieną
Projektą kritikavusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė mano, kad juo siekiama susidoroti su iš parlamento pasitraukusiu Remigijumi Žemaitaičiu.
Kaip primena ELTA, Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, jis atsisakė Seimo nario mandato.
„Norėčiau gerbiamiems konservatoriams savo ir R. Žemaitaičio vardu padėkoti už dėmesį ir palinkėti ramybės, giliai kvėpuoti (….). Kadangi niekaip nesugebate surasti kažkokių būdų, kaip susidoroti su R. Žemaitaičiu, tai gal brūkštelkite jam ir jis kaip teisininkas jums patars, kaip čia geriausiai padaryti. Kažkaip apgailėtinai atrodo. „Daužote“ galvą į sieną, dabar pertrauką vėl galvai „daužyti“ paėmėte“, – sakė A. Širinskienė.
Atsakydamas į tai V. Semeška apgailestavo dėl tokio kolegės elgesio ir žemos politinės kultūros. Parlamentaras užtikrino, kad jo iniciatyva nesusijusi su konkrečiu asmeniu.
„Nebūkite tokia susireikšminusi, niekas čia netaiko jūsų šiukščiai Konstituciją pažeidusiam veikėjui. Yra ir kitų Seimo narių, kurie kalėjime sėdi, ir tai nepuošia mūsų valstybės“, – atsakė V. Semeška.
A. Širinskienė ir Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas kaip galimą sprendimą nurodė Konstitucijos pataisas.
„Norint įgyvendinti šituos siekius, pirmiausia reikėtų eiti prie Konstitucijos pataisos“, – mano J. Sabatauskas.
Seimo teisininkai: siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai
Seimo Teisės departamentas, įvertinęs parlamentaro konservatoriaus Viliaus Semeškos įregistruotas Vyriausybės įstatymo ir Seimo Statuto pataisas, sako, kad jos prieštarauja Konstitucijai.
„Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, juo iškreipiamas Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir lygybės principas. Konstitucijoje nėra nustatyta apribojimų Seimo nariams būti renkamiems į Seimo pirmininko, Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas ar struktūrinio padalinio vadovu“, – savo išvadoje konstatuoja Seimo teisininkai.
Pasak jų, parlamentaras turi konstitucinę teisę pretenduoti užimti pareigas Seime. Teisininkai pabrėžia, kad visi parlamentarai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe.
„Jeigu faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas – parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai tautai, reikšti visos tautos interesų“, – sako Seimo Teisės departamentas.
Jis kritiškai vertina ir V. Semeškos siūlymą Vyriausybės įstatyme nustatyti, kad sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją politikas gali būti skiriamas premjeru arba ministru, kai nuo tokio sprendimo paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
„Siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu iškreipiama apkaltos instituto konstitucinė samprata, šis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai“, – sako Seimo teisininkai.
Anot jų, Konstitucijoje numatytas draudimas ateityje užimti, be kita ko, Vyriausybės vadovo ir ministro pareigas yra siejamas su Seimo sprendimu pašalinti asmenį iš užimamų pareigų ar panaikinti jo mandatą, o ne su KT išvada, kurioje konstatuotas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
„Jeigu manoma, kad konstitucinės sankcijos taikymo klausimą – pašalinimą iš užimamų pareigų (ar jo Seimo nario mandato panaikinimą) – turėtų spręsti ne Seimas – politinė atstovaujamoji institucija, o Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija, reikia keisti konstitucinį apkaltos modelį“, – teigia Seimo Teisės departamentas.