Ji įregistravo naujas Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad visi žmonės su negalia galėtų dirbti ir neprarasti pensijų.
„Šiuo metu yra diskriminuojami tie žmonės, kuriems negalia nustatyta, kai jie buvo vyresni nei 24 metai, bet neturėjo sukaupę minimalaus darbo stažo. Tokiais atvejais yra mokama šalpos negalios pensija. Taip pat yra diskriminuojami senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie neturi teisės gauti socialinio draudimo pensijų, todėl gauna šalpos senatvės pensiją. Nepaisant to, kad jų gaunama išmoka yra itin maža, lygi tik 1 šalpos pensijos bazės dydžiui, t.y. 197 eurai, įsidarbinus šalpos pensijos yra atimamos”, – Eltai sakė M. Ošmianskienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad visiems kitiems žmonėms su negalia ar senatvės pensijos gavėjams įsidarbinus išmokos išlieka.
„Tai sukelia didelį neteisybės jausmą. Taip pat baimė netekti gaunamų šalpos pensijų prisideda prie labiausiai skurstančių asmenų nedarbo ir dar didesnio skurdo”, – sako Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė.
Beje, pernai gruodžio 14 d. Seimas buvo priėmęs Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė šalpos pensijas mokėti ir dirbantiems asmenims, gaunantiems negalios pensiją arba netekusiems 45−55 proc. darbingumo po 24 metų.Tačiau Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šį dokumentą vetavo, pateikdamas savo pasiūlymus. Šalpos pensijų reformai ir toliau nesisekė, nes Seimas nutarė vetuotą Šalpos pensijų įstatymą laikyti nepriimtu.
„Įstatymo projektas buvo vetuotas Prezidento ir Seimo atmestas, vėliau kai kurie Seimo nariai registravo naujas įstatymo pataisas, tačiau rezultate – pažeidžiamiausieji ir toliau diskriminuojami. Aš manau, kad tai nedovanotina, nes net lėšos yra numatytos 2024 m. biudžete. Todėl registravau projektą iš naujo ir tikiuosi, kad Seimas jį sparčiai priims, kad nuo liepos situacija pasikeistų“, – Eltai sakė M. Ošmianskienė.
Šiuo metu dirbti ir kartu gauti šalpos negalios pensiją gali tik tie asmenys, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų sukakties.