Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Deividas Šlekys „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ įvertino, kad užsirašiusiųjų į karo komendantūras skaičius rodo, kad yra piliečių, norinčių daryti papildomas veiklas, nors ambicija lyg ir buvo truputėlį didesnė.
„Tačiau tuo pačiu reikia džiaugtis, ypač, jeigu tie penki tūkstančiai nesidubliuoja savo veiklose. Komendantūrose negalės būti žmonės, kurie jau yra policijoje, pasienyje, turi kitas funkcijas gynybos rolėse. Tai mes turime papildomus penkis tūkstančius žmonių, kurie savanoriškai skirs savo laisvą laiką, savaitgalius valstybės gynybos reikmėms“, – sakė D. Šlekys.
Komendantūros – vienas iš atgrasymo elementų
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad penki tūkstančiai žmonių tai yra brigados lygmens skaičius.
„Komendantūros yra tik pradžia. Tai yra pirmasis raundas. Pradės eiti žodinė reklama, kaip viskas sklandžiai, įdomiai veikia, ir tada palengva, aš manau, tas skaičius augs. Pati iniciatyva yra sveikintina, ir gerai, kad ji yra, ir tas rezultatas nėra toks jau prastas“, – sakė D. Šlekys.
VU TSPMI dėstytojas paaiškino, kad komendantūros yra vienas atgrasymo elementų.
„Taip tu rodai priešui, kad, jeigu norėsi pulti mus, tavęs lauks ne tik 21 tūkst. ginkluotų karių ir Aljanso sąjungininkai, jau čia esantys kariai ir dar atvykstantys, bet ir visuomenė, pasiruošusi ar tai per komendantūras, ar per šaulius, ar per savarankiškas pajėgas, tokias kaip dronų pilotai, kibernetikos, informacinio karo specialistai“, – teigė D. Šlekys.
Eksperto vertinimu, bent dalinai visuomenė supranta, kodėl reikalingi veiksmai, kurios daro ministerija.
„Iš dalies supranta, kas liečia paramą gynybos biudžeto didinimui, šauktinių kariuomenės funkcionavimui, tas rodo aukštą sąmoningumo lygį. Matome didėjančius skaičius Šaulių sąjungoje, savanorių pajėgose, komendantūrose. Tai rodo, kad tikrai visuomenė yra auganti“, – kalbėjo D. Šlekys.
Tačiau jis su apgailestavimu pripažino, kad kartais visuomenė paslysta informacinio karo rėmuose, kur tiražuojamos Maskvos pasiūlytos propagandinės žinutės.
„Tą darome kur kas rečiau ir mažiau, bet vis tiek darome. Ir Olimpinių žaidynių fone dar sugebame tam tikras Rusijos nukaltas žinutes transliuoti, diskutuoti dėl jų, o ne džiaugtis pačiomis rungtynėmis“, – teigė D. Šlekys.
Nors ir dar yra, kur pasitempti, pasak eksperto, lyginant su situacija prieš kelerius metus, galima sutikti, kad tampame brandesniais.
Bus galimybė papildomai aukoti
Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos kuria specialią platformą, kuri jau nuo spalio leis gyventojams savanoriškai aukoti šalies gynybai. Tačiau net šeši iš dešimties šalies gyventojų tokia galimybe pasinaudoti neketina.
Laidos pašnekovas tai siejo su tuo, kad dar yra mažai informacijos apie tai.
„Aš ir pats, nuoširdžiai pasakysiu, buvau šitą momentą pražiopsojęs. Žinau, kad, kai kūrė gynybos biudžeto didinimo reformą, kad bus galimybė aukoti savanoriškai lėšas, bet tikrai nefiksavau to momento, kad tai bus daroma per specialią programėlę“, – teigė D. Šlekys.
Kartu jis pripažino, kad ir pats yra tarp žmonių, kurie laikosi nuomonės, kad mes ir taip gynybai dabar jau skirsime solidų valstybės biudžetą, mūsų sumokėtų mokesčių dėka.
„Ir tik gebėkime protingai išleisti skiriamus pinigus, tas jau būtų gerai“, – sakė D. Šlekys.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad yra 10-12 proc. šalies piliečių, kurie visą laiką neigiamai žiūrėjo į gynybą, mūsų paramą Amerikai, paramą NATO.
Turime būti budrūs dėl hibridinių grėsmių
Šią savaitę, duodamas interviu Šaulių sąjungos vadas atkreipė dėmesį, kad hibridinio karo taikiniais tapo pasipriešinimą sovietų okupacijai įprasminantys istorinės atminties paminklai.
VU TSPMI dėstytojo vertinimu, į šiuos incidentus buvo pažvelgta labai rimtai.
„Atminties objektų niekinimas nėra nieko naujo. Iš dalies traktuokime tą ne tik kaip grėsmę, bet kaip galimybę erzinti Maskvą. Akivaizdžiai pokario tematika juos labiausiai erzina. Kai tik labiau pradedame plėtoti pokario temą, apie ją garsiai kalbėti, prisiminti, atminti, jaučiasi, kaip Maskva pasišiaušia. (…) Tai yra istorinės atminties erdvė, kuri gali mums duoti tam tikrą stiprumą ir kozirį erzinti ir gal net išvesti iš pusiausvyros Maskvos propagandistus“, – kalbėjo D. Šlekys.
Pasak mokslininko, reikia suprasti, kad istorinės atminties objektai, su tuo susiję paminklai, neišvengiamai bus taikiniai.
„Mes tik galime, jei paminklą sutepė, jį nuvalyti. Jeigu įmanoma, būtų galima jį saugoti pastačius kameras, sulaikyti kaltuosius, ir tuo pačiu būti atviriems sau dėl istorinės atminties. Jeigu kai kurie žmonės turi dėmių ar dėmelių istorinėje praeityje, tai geriau jas iš karto pristatyti, negu leisti propagandistams per mažą dėmės taškelį sutepti viešojoje erdvėje žmogų, kuris padarė didelius žygdarbius“, – sakė D. Šlekys.
Karybos eksperto vertinimu, hibridinės atakos dar gali ir intensyvėti.
„Ne veltui ir Vašingtone NATO priimtame komunikate išskirtas momentas apie hibridines atakas, kad NATO fiksuoja, ir sako Rusijai, kad taip negalima daryti, kad daugėja įvairaus hibridinio pobūdžio atakų. Tai yra paminklų niekinimas, tam tikrų pareigūnų persekiojimas, tam tikrų vietų kaip sandėliai deginimas“, – sakė D. Šlekys.
Šitoje vietoje, pasak specialisto, svarbi žinutė mums yra: „būkime budrūs“.
„Jeigu matome įtartinus asmenis, būkime budrūs, praneškime policijai, nes tokių diversinių provokacinių akcijų kiekis, atrodo, didės, bet tai nereiškia, kad mes esame silpni. Tas tiesiog rodo, kad priešas jau neranda kitų būdų, tik tokius. Ir, vadinasi, tai jau yra mūsų atgrasymo stiprumo įrodymas, tik būkime dar labiau budrūs“, – teigė D. Šlekys.