„Jeigu ministrui atrodo, kad jis jau padarė viską, ką galėjo, tai, matyt, taip tą situaciją ir reikės vertinti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė ministrė pirmininkė ir teigė, kad „nėra baudžiavos Vyriausybėje“.
Kol kas ji tiesiai nesiėmė atsakinėti į klausimą, ar tvirtins ministro atsistatydinimo prašymą.
„Aš neturiu dar to prašymo ir nenorėčiau, kad čia būtų kaip su ministru A. Anušausku“, – pažymėjo premjerė.
Politikė taip pat nekomentavo, kas ministerijai vadovaus toliau, jei G. Jakšto prašymą ji tvirtins.
Ministrė pirmininkė priminė, kad apie galimą ministro atsistatydinimą su juo kalbėjo dar prieš mėnesį, kai prasidėjo nesklandumai su tarpiniais vienuoliktokų atsiskaitymais.
„Bet mano primygtinis prašymas ministrui buvo vis dėlto išspręsti praktines problemas, kurių kyla geram procesui iš esmės, – pažymėjo I. Šimonytė.
– Man atrodo, nėra didelio ginčo dėl tarpinių atsiskaitymų kaip dėl tokių, dėl jų racionalumo, kad galima per keletą kartų atsiskaityti kursą, o ne tik vieną kartą taip, kaip buvo iki šiol ar bus šiais metais dvyliktoje klasėje ar ketvirtoje gimnazijos klasėje. Tai atitinkamai pats procesas, turbūt, kad yra labai nekvestionuojamas ir mokinių palaikomas, kiek žinau. Bet, žinoma, tie techniniai nesklandumai, kurie prasidėjo iš esmės nuo pirmojo atsiskaitymo, įdrėbė šaukštą deguto į teisingą reformą.
Mano prašymas ministrui buvo vis dėlto imtis priemonių ir užtikrinti, kad ir šitas procesas būtų baigtas maksimaliai sklandžiai, ir būtų pasiruošta arba būtų patikrintas pasirengimas baigiamiesiems egzaminams taip pat šiųmetinių abiturientų. Nėra, turbūt, labai lengva, kai tos problemos yra labai skirtingo turinio.“
Premjerė: ministras neindikavo nepasitenkinimo komanda
Ministrė pirmininkė svarstė, kad pagrindinė problema, susijusi su tarpiniais patikrinimais, yra užduočių kokybės užtikrinimas.
„Taip jau yra, kad pačias užduotis kaip taisyklė ruošia ekspertai, kurių kvalifikacija niekas neabejoja, kurie tikrai turi atitinkamus vardus, kredencialus tas užduotis ruošti, bet akivaizdu, kad verifikavimas, užduočių patikrinimas, kad visi supranta vienodai užduotis, nėra kažkokių dviprasmybių, galbūt, yra truputėlį sudėtingesnis procesas, ne visada ta kokybės kontrolė suveikia. Nesuveikė ir šiuo atveju fizikos ir matematikos atsiskaitymuose, buvo kai kur įvairių techninių nesklandumų: nuo strigusių kompiuterių ar dar kažko. Ir čia visą laiką klausimas, kam ta atsakomybė tenka, tiek ministerijai, tiek pačiom ugdymo įstaigom“, – dėstė I. Šimonytė.
Jos įsitikinimu, nesklandumų tarpinių patikrinimų metu galėjo ir turėjo būti mažiau, bet kai jie kilo, anot premjerės, reikėjo imtis priemonių ir nesklandumus spręsti.
„Toks buvo mūsų sutarimas su ministru prieš mėnesį. Aš jam taip pat pasiūliau ir Vyriausybės kanceliarijos ekspertų pagalbą ten, kur ji reikalinga ar galėtų padėti greičiau kai kuriuos dalykus išsiaiškinti, ar išspręsti“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė nesiėmė komentuoti G. Jakšto išsakytos kritikos, kad jos komanda esą labiau trukdė nei padėjo. Premjerė teigė, kad apie tai bent jau anksčiau ministras nieko nesakė.
„Tikrai negaliu pakomentuoti, nes paprašiau savo komandos padėti ministrui, ir ministras pats tos pagalbos pageidavo. Kiek žinau, buvo aptarimai, kokiu eiliškumu, kokius klausimus spręsti, ir ministras man neindikavo savo nusivylimo, nepasitenkinimo, ar kažkokių skirtingų matymų. Tai tikrai nenorėčiau komentuoti komentarų, kurie, nežinau iš ko, kyla“, – teigė premjerė.
Tai – antras kartas, kai G. Jakštas bando pasitraukti iš pareigų. Praėjusį kartą I. Šimonytė jo atsistatydinimo prašymo netenkino. Ir to karto, pasak premjerės, būtų užtekę.
„Jau pirmas kartas yra gana, vienas kartas yra gana. Jau pirmą kartą, kada ministras mato pagrindą teikti atsistatydinimo prašymą, jau tuomet mes tą situaciją aptarėm. Politiko darbas yra toks. Galbūt, tuomet, kai nesi to darbo dirbęs anksčiau, truputėlį jis atrodo patogesnis ar paprastesnis negu, kad jis yra iš tikrųjų“, – komentavo politikė ir svarstė, kad, galbūt, ministrui buvo sunku susidoroti su kritika.
„Kiekvienas pats turi įsivertinti, ar jis mato galimybę ir prasmę toliau problemas spręsti. Jeigu ne, tada tas problemas turės išspręsti kažkas kitas“, – teigė ministrė pirmininkė.
Kurie norės perlaikyti patikrinimus, galės tai padaryti
Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu ministras G. Jakštas pranešė, jog šių metų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesija bus laikoma pilotine.
„Vienuoliktokų šiemet pasiekti rezultatai bus neprivalomi, ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į valstybinio brandos egzamino galutinį balą“, – teigė jis.
Premjerė paminėjo, jog toks ir buvo sprendimas jau net iki visų techninių nesklandumų.
„Toks ir buvo sutarimas, kad mes startuojame su procesu, – kaip ir su programų atnaujinimu, taip ir su tarpiniais atsiskaitymais. Tikėtina, kad bus kažkokių prisitaikymo sunkumų, bet tuomet galima visą laiką priimti tokį sprendimą, kad tie, kurie norės perlaikyti, <...> šitą dalį galės perlaikyti ateinančiais metais. O tie, kuriems tiks pažymys <...>, tai kodėl turėtų tokie mokiniai nukentėti, kodėl turėtumėm pasakyti, kad tarsi šitų atsiskaitymų nebuvo“, – dėstė I. Šimonytė.
Paklausta, ar ministras, jos žiniomis, dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų ir su jais susijusių nesklandumų turėjo kitą planą, premjerė kalbėjo, kad planas buvo pasiūlytas bendru darbu.
„Aš tikrai detalių negaliu pasakyti. Gal kažkokių atskirų niuansų ir yra.
Pavyzdžiui, yra tokia Nacionalinė švietimo agentūra, kuri yra be vadovo, tai faktas, kad reikia agentūrai rasti vadovą kaip įmanoma greičiau. Bet, turbūt, reikia įdėti ir šiek tiek pastangų, kad vadovas tikrai būtų kompetentingas ir galėtų tai agentūrai kompetentingai vadovauti. Tai čia nėra taip, kad mes statom laiką prieš kokybę, bet ir nėra taip, kad, jeigu dabar paskelbsime konkursą, tai mes užsidėsim varnelę, kad konkursą paskelbėm ir kažkaip stebuklingai tikėsimės, kad ateis labai geras vadovas, jis imsis vadovauti. Gali tekti ir padirbėti, ir pakalbinti, galbūt, to lauko ekspertus dalyvauti konkurse“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Nausėda: atsistatydinimas yra vienintelis teisingas sprendimas
Šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomone, ministro G. Jakšto atsistatydinimas yra teisingas sprendimas situacijoje, „į kurią buvo atvesta švietimo sistema“, antradienį nurodė prezidentūra.
„Prezidento manymu tai vienintelis teisingas sprendimas situacijoje, į kurią buvo atvesta švietimo sistema“, – komentare Eltai dėstė prezidento komunikacijos grupė.
Tai, kad antradienį įteiks premjerei atsistatydinimo prašymą, ministras G. Jakštas pranešė spaudos konferencijos metu, joje jis aptarė tai, kaip sekėsi vykdyti tarpinius vienuoliktokų patikrinimus.
„Su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime. Jau ne kartą teko ir pačiam prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau. Daugiau to daryti nenoriu. Tad šiandien ir viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – teigė G. Jakštas.
Ministras sakė, kad tokiomis sąlygomis, kokios yra, dirbti negali.
„Tokiomis sąlygomis mums dirbti yra nelabai įmanoma, kadangi premjerės komanda labiau trukdo, nei padeda. Ta darbo kultūra, kuri ateina iš ten, man asmeniškai, mano komandai yra nepriimtina“, – komentavo jis.
G. Jakštas taip pat pranešė priėmęs už tarpinių patikrinimo įgyvendinimą atsakingo viceministro Ramūno Skaudžiaus atsistatydinimo raštą.
G. Jakštas švietimo ministru buvo paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.
Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.
Viena didžiausių naujienų
Tarpiniai vienuoliktų (gimnazijos trečiokų) patikrinimai – viena didžiausių šių metų naujienų švietimo sektoriuje. Juose dalyvauja daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.
Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių buvo po du.
Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 metų pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.