Paklausta, ar gins, ar negins savo ministrus, ar galima tikėtis kaitos Vyriausybėje, I. Šimonytė pažymėjo, kad taip klausimo nedera kelti.
„Pirmiausia norėčiau, kad Seimas apsispręstų dėl mano kandidatūros. Tada, kai apsispręs dėl mano kandidatūros, tada jau kažkaip mes su Respublikos prezidentu dekretą bendromis jėgomis paruošime“, – Seime žurnalistams antradienio pavakarę komentavo premjerė.
Sako, kad „pokyčiai procese turi leisti darbą dirbti geriau“
Ji plačiau išdėstė savo požiūrį apie galimą ministrų keitimą. Pasak I. Šimonytės, dabar, kai iki Seimo rinkimų liko ne tiek daug laiko, imtis pokyčių būtų verta tik tokiu atveju, jeigu tai kažką pagerintų.
„Pagrindinis dalykas, kuris, turbūt, apsprendžia prasmingumą kažkokios labai didelės kaitos yra tai, kad mes šiandien esame liepos 16 dieną, o spalio pradžioje vyks eiliniai Seimo rinkimai. Tai čia mes nesamoje jokioje iki šiol buvusioje situacijoje, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus dėl prezidento rinkimų, nes 2009 metais buvo trys su puse metų likę Vyriausybei, 2014 metais – du su puse, praėjusį kartą, 2019 metais – bent jau pusantrų, o dabar mes kalbame apie iš esmės keletą mėnesių iki Seimo rinkimų, ir dar kažkiek laiko, kiek bus reikalinga susiformuoti naujai valdančiajai daugumai po Seimo rinkimų, ir suformuoti naują Vyriausybę“, – komentavo ministrė pirmininkė.
„Man atrodo, kad reikia žiūrėti iš racionalumo taško, tai yra, ar pokytis – kaip konservatorė pasakysiu – iš tikrųjų leidžia pasiekti kažkokią geresnę kokybę. Nes ko, turbūt, nesinorėtų, kad mes toje kaitoje kažkokius, galbūt, asmenybių asmeniškumų klausimus spręstumėm, nes tikslas turi būti, kad pokytis kažką pagerintų. Tai, turbūt, tokioje dvasioje diskusijos ir gali būti“, – pridūrė ji.
Jeigu tartis su prezidentu sektųsi sunkiai, ar įmanoma, kad ministrų kabinetas būtų patvirtintas ne pilnos sudėties?
Tai daryti, pasak ministrės pirmininkės, nebūtų labai prasminga.
„Aš nesu Konstitucijos didelė žinovė, juo labiau nežinau, ar Konstitucinio Teismo jurisprudencija konkrečiai į tokią situaciją atsako. Bet, aš manau, kad nėra didelės prasmės to daryti, nes vėlgi mes kalbame apie tą laiko rėžį, apie kurį mes kalbame. Ar ministro keitimas, ar ministro nebuvimas, vis tiek turėtų būti kažkoks situacijos pagerinimas lyginant su dabar. Man tikrai sunku įsivaizduoti, kuo ministro nebuvimas yra geriau negu ministro buvimas, nes tai reiškia, kad kažkoks kitas ministras turi dirbti už du ministrus. Taip dažnai būna Vyriausybėje, dažnai susiklosto tokios situacijos dėl vienų ar kitų priežasčių – taip būna atostogų metu, taip būna ligos atveju ir panašiais dalykais. Bet man atrodo, kad tokio tikslo sau kelti tikrai nereikėtų.
Norėčiau, kad Vyriausybė pilnos sudėties gautų įgaliojimus iš naujo veikti. Juolab, kad mes veikiame pagal tą pačią programą. Nėra jokios naujos Vyriausybės programos, mes tiesiog tą patį darbą, kurį dirbome iki priesaikos, ir toliau dirbame. Tai kažkokie pokyčiai procese turi leisti tą darbą dirbti geriau. Toje dvasioje, turbūt, ir reikia šitą klausimą svarstyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Landsbergis dėl Dulkio darbo nusiskundimų neturi, dėl Navicko klausimų daugiau
Seime žurnalistų paklaustas apie prasmę keisti kai kurių sričių konservatorių deleguotus ministrus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pakartojo premjerės žodžius, kad reikia vertinti tą laiką, kuris liko, ir užduoti klausimą, ar yra galimybė padaryti kažkokį proveržį.
„Pamenu, kai, keičiant ministrą A. Anušauską, ir jūs uždavėte nemažai klausimų apie tai, ar tai yra prasminga, turint galvoje, kad buvo berods aštuoni mėnesiai likę iki Vyriausybės darbo pabaigos. Turėjome ganėtinai tiksliai formuluoti konkrečius uždavinius ministrui, kuriuos jis dar galėtų padaryti per likusį laiką“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Dabar, pasak TS-LKD pirmininko, lieka trečdalis laiko.
„Natūralu, kad to klausimo, ar dar galima kažką padaryti, yra dar daugiau. Bet premjerė kalbėsis, ir žiūrėsime, kaip tie pokalbiai vyks“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie kritiką sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, partijos pirmininkas nustebo, kodėl ji pasigirdo būtent dabar.
„Gal šiek tiek stebina, kad kažkokios labai aštrios kritikos neteko girdėti, sakykime, prieš du mėnesius ar mėnesį. Pamenate, pradžioje ji buvo susijusi su kovido valdymu ir kitais klausimais, buvo ganėtinai daug kritikos, bet, tiesą sakant, Lietuva nebuvo unikali visame demokratiniame pasaulyje.
Ministrai, kurie buvo atsakingi už kovido valdymą, susilaukdavo didesnio dėmesio ir parlamentinės kritikos. Vėliau viskas šiek tiek buvo nutilę. Dabar po rinkimų vėl tas klausimas iškilo. Galbūt, reikėtų daugiau argumentų, kas atsitiko šiuo metu, ko mes nematėme sakykime prieš du mėnesius, ir kodėl tada tos kritikos nebuvo?“ – kėlė klausimus G. Landsbergis.
Jis pats asmeniškai jo darbu nusiskundimų neturi.
„Tiek, kiek matau jo darbą, nusiskundimų neturiu“, – teigė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbą, jis buvo ne toks vienareikšmis.
„Suprantama, kad jį tam tikras nepasitenkinimas iš jo valdomos srities pasiveja daugiau. Premjerė buvo kėlusi tam tikras sąlygas, kurias jis turi įgyvendinti. Norint apsispręsti ne tik dėl vertinimo bendrai, bet ir vertinimo pasekmių, reikėtų žiūrėti labai detaliai, ar yra neigiamo vertinimo srityse, kur jį pakeitus būtų galima išspręsti, ir padaryti kažką pozityviau“, – sakė G. Landsbergis.
Seimas išreiškė pasitikėjimą Šimonyte
Antradienį Seimas išreiškė pasitikėjimą I. Šimonyte ir patvirtino politikės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą. I. Šimonytė pasitikėjimą parlamente tikrinosi po to, kai penktadienį prisiekus perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai, Vyriausybė grąžino šalies vadovui įgaliojimus.
Pagal įstatymą, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
