„Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kur nėra vietos sąmokslo teorijoms, homofobijai ir kitiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems ir liberalios demokratijos principų neturintiems dalykams, turės už ką balsuoti “, – BNS ir LRT spaudos konferencijoje po pirmojo prezidento rinkimų turo pirmadienį sakė I. Šimonytė.
Paklausus, ar antrasis rinkimų turas tebėra formalumas, nes nuo 2019 metais vykusių prezidento rinkimų jos oponentas G. Nausėda balsus auginosi, o ji šįkart palaikymo sulaukė mažiau, I. Šimonytė sakė, kad taip lyginti nereikėtų.
„2019 metais manęs neslėgė aplinkybės, kuriomis aš dirbu pastaruosius trejus su puse metų ir 2019 metais tuometinis ministras pirmininkas, nepaisant populiarumo ir gana ramios kadencijos, į antrą turą patekti nesugebėjo. Tai nematau pagrindo savęs lyginti su 2019 metais, nes buvau žmogus ne iš vykdomosios valdžios ir mažiau slegiama atsakomybių ir įsipareigojimų“, – nurodė ji.
Ji taip pat dėkojo žmonėms, kurie atėjo į rinkimus ir referendumą bei išreiškė pasitikėjimą tai Lietuvos vizijai, kuriai atstovauja politikė.
Politikė neatsakė, kaip mato savo politinę ateitį, ar regi save kitos kadencijos Seime, ar sėkmės atveju vėl formuotų Vyriausybę.
„Šiandien yra kelios valandos po pirmojo turo pabaigos. Noriu pabaigti šito politinio sprinto etapą, o kitus dalykus svarstyti, kai jis pasibaigs“, – sureagavo ji.
Paklausus, kiek jai svarbu sulaukti paramos iš kitų politinių jėgų, I. Šimonytė teigė, kad nė vienas kandidatas neturi rinkėjų savo nuosavybėje ir bandymas juos „perleisti“ kitam kandidatui yra neetiškas ir neturi daug prasmės.
„Kitas kandidatas gali pasakyti, ką jis asmeniškai rems, už ką balsuos, tačiau tai nereiškia, kad žmonės, kurie už jį balsuoja pirmajame ture, antrajame taip ir darys, jie gali elgtis priešingai. Aš pasikliauju žmonių pasirinkimu“, – akcentavo ji.
Dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai sekmadienį pareiškus, kad iškovojęs antrą kadenciją jis matytų poreikį atlikti korekcijų Vyriausybėje, I. Šimonytė šio pareiškimo nevertino. Jos teigimu, nėra aišku, kokius pokyčius šalies vadovas turėjo omenyje.
Teigia, kad rezultatai Šalčininkuose ir Visagine verčia susimąstyti
Palankumu Rusijai pasižyminčiam kandidatui Eduardui Vaitkui surinkus daugiausia balsų Šalčininkų ir Visagino regionuose, I. Šimonyė teigė mananti, kad šiems regionams skyrė pakankamai dėmesio.
„Tikrai dėmesio buvo nemažai. Kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Vyriausybės pasiūlymu buvo apribota propagandos skleidėjų veikla Lietuvoje, apribojimai buvo pratęsti. Lenkų rinkimų akcija neturėjo šįkart savo kandidato, matyt, žmonės rinkosi artimiausią kandidatą pagal savo pažiūras ar pasaulio supratimą. Bet rezultatai verčia susimąstyti ne tik premjerą, bet ir prezidentą, kas jie bebūtų “, – svarstė ji.
Anot jos, dabar priemonių kovai su dezinformacija yra imtasi daugiau nei kada nors, tai diktuoja ir laikmetis.
„100 tūkst. balsų nėra mažai per visą Lietuvą ir daliai visuomenės iliuzijos, kad sustabdžius paramą Ukrainai galima pasiekti taiką, yra artimos. Reikia aktyvesnės kovos su dezinformacija ir dar kartą priminti, kur yra Lietuvos interesas“, – įsitikinusi politikė.
Į klausimą, kodėl, jos manymu, Seimo nario priesaiką sulaužęs ir Konstituciją pažeidęs Remigijus Žemaitaitis rinkimuose neblogai pasirodė, ji sureagavo pastebėdama, kad į tai turėtų atsakyti politologai.
„Aš apgailestauju tik dėl vieno dalyko, kad galimai priesaikos sulaužymo byla, dėl kurios Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, gali padidinti R. Žemaitaičio populiariumą, kuo jis pats gyrėsi. Tame gale būti šiek tiek tiesos. Dėl to tenka apgailestauti, nes tas pripažinimas atėjo dėl dalykų, kurie visuomenėje turėtų būti netoleruotini, tai yra dėl antisetimizmo“, – pastebėjo ji.
I. Šimonytė įvertino ir referendumo rezultatus dėl dvigubos pilietybės. Šis, nors ir įvyko, buvo nesėkmingas, nes Konstitucijos keitimui pritarė mažiau nei pusė piliečių.
„Diskusija, kaip šį klausimą išspręsti, tęsis toliau, nes klausimą reikia išspręsti. Gerai, kad šįkart referendume balsavo daugiau žmonių ir daugiau jų pasisakė „už“, palyginti su praėjusiu referendumu, bet balsų nepakako, kadangi kartelė yra labai aukšta“, – svarstė ji.
Pirmajame prezidento rinkimų ture I. Šimonytė surinko 19,78 proc. rinkėjų balsų ir liko antroje vietoje, atsilikdama nuo dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos.
Visą naujausią informaciją apie šalies vadovo rinkimus rasite čia.