Taip politikė teigė ketvirtadienį vykusio Seimo posėdžio metu. Per Vyriausybės valandą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pasiteiravo premjerės, ar prezidentas G. Nausėda, kaip tinkamą atstovą į EK ministrei pirmininkei įvardijo jos pačios kandidatūrą.
„Buvo minima prezidento lūpomis, kad buvo pasiūlyta viena kandidatūra ir jums – jūs neatmetėte jos. Ar tai galbūt buvo jūsų kandidatūra pasiūlyta? O jeigu tai buvo ne jūsų kandidatūra, ar, vis dėlto, gavusi tokį pasiūlymą, svarstytumėte tapti Lietuvos kandidate į eurokomisares?“, – teiravosi opozicijos atstovas.
Premjerė tiesiai į Seimo nario klausimą neatsakė. I. Šimonytė ironizavo, pastebėdama, jog netikėtai sulaukia ypač daug palaikymo savo kandidatūrai į eurokomisarus.
„Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad mano kandidatūrą kaip svarstytiną palaiko tiek daug skirtingų politikų – įskaitant ir kai kuriuos opozicijos politikus. Nes kartais atrodo, kad jau niekas taip blogai kaip aš nedirbtu, o štai netikėtai yra labai daug žmonių, kurie mano, kad aš visai gerai pavaryčiau Briuselyje“, – D. Griškevičiui atsakė premjerė.
Tačiau į diskusijas apie potencialas kandidato pavardes ministrė pirmininkė nesileido.
„Aš tikrai nesu toje stadijoje, kurioje ketinčiau komentuoti pavardes. Mano supratimu, įvairių gandų apskritai man nederėtų komentuoti“, – pažymėjo ji.
I. Šimonytės teigimu, netrukus klausimas dėl kandidato į eurokomisarus turėtų spręsti oficialiai – po to, kai Europos Parlamentas (EP) patvirtins Ursulos von der Leyen EK vadove, atsakingos institucijos turės priimti atitinkamus sprendimus.
„Procesas bus labai paprastas. Kitą savaitę, tikiuosi, Europos Komisijos pirmininkė bus patvirtina Europos Parlamento. Ir tada prasidės procesas daugiau mažiau oficialiai. Tada bus oficialūs sprendimai – ir Vyriausybės, ir prezidento, ir ,galiausiai, Seimo“, – aiškino politikė.
„Tada bus galima svarstyti ne kažkokias iš kepurės ištrauktas pavardes, (…) o tada svarstysime, koks geriausias Lietuvos kandidatas galėtų užimti komisijoje garbingą poziciją“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.
Seime ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.
Be to, šalies vadovas yra nurodęs, jog I. Šimonytei įvardijo pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.
„Taip, aš pasakiau, kokios pavardės arba kokia pavardė būtų priimtina. Premjerė priėmė tai, mano supratimu, visai palankiai ir tiek žinių“, – anksčiau žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Šimonytė nemano, kad Lietuva vėluoja pateikti kandidatą į EK: tenkintų postas, kuriuo galėtume daryti poveikį ES politikai
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad aiškiau apie konkretų Lietuvos atstovą Briuselyje bus galima kalbėti tada, kai bus patvirtinta antroji Ursulos von der Leyen kadencija Europos Komisijos (EK) pirmininkės poste. Vyriausybės vadovė viliasi, kad tai įvyks jau kitą savaitę.
„Europos Komisija kol kas neturi patvirtintos pirmininkės. Tikiuosi, kad ji bus patvirtinta kitą savaitę. Tada prasidės kandidatūrų teikimo procesas ir, sakykime, jau oficialesnis derybų procesas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Nesakau, kad dabar nieko nevyksta – vyksta daug procesų, kurie nėra vieši, bet derybų procesai tam ir yra derybų procesai, kad šalys paprastai nesidalija tarpiniais rezultatais. Kol yra nesutarta dėl visko, tol nesutarta dėl nieko“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Vyriausybės vadovė, paklausta, ar Lietuvą tenkintų plėtros arba energetikos eurokomisaro portfelis, į diskusiją nesileido.
„Lietuvą tenkintų atsakingas postas, kur Lietuva galėtų daryti poveikį Europos Sąjungos politikai“, – pabrėžė ji.
