„Vyriausybė posėdyje patvirtino kreipimusis į Prezidentą gegužės pabaigoje. Tikrai nebuvo ir negalėjo būti prašymo teikti Seimui tik rudens sesijoje, nes niekada tokių prašymų nebūna. Preziumuojama, kad Prezidentui neužtruks pasirašyti dekretą ir pateikti sprendimus Seimui“, – Eltai pateiktame atsakyme teigia I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad laiko pateikti siūlymą minėtas sutartis denonsuoti dar pavasario sesijoje buvo užtektinai.
„Seimo sesija buvo dar nesibaigusi, o dėl Prezidento rinkimų turėjo būti ir buvo pratęsta, tad laiko pateikti sprendimus pavasario sesijoje tikrai buvo pakankamai ir Vyriausybė niekaip negalėjo pati prašyti ką nors tyčia vėlinti“, – akcentuoja Vyriausybės vadovė.
I . Šimonytė taip pat atkreipia dėmesį, kad Prezidentūra dekretus dėl kitų panašiu metu pasirašytų sutarčių pasirašė netrukus po Vyriausybės sprendimo.
Vyriausybė posėdyje patvirtino kreipimusis į Prezidentą gegužės pabaigoje. Tikrai nebuvo ir negalėjo būti prašymo teikti Seimui tik rudens sesijoje, nes niekada tokių prašymų nebūna. Preziumuojama, kad Prezidentui neužtruks pasirašyti dekretą ir pateikti sprendimus Seimui.
„Pažymėtina, kad panašiu metu buvo kreipimaisi dėl kitų tarptautinių sutarčių (...) dekretai dėl kurių perdavimo Seimui buvo pasirašyti netrukus po Vyriausybės sprendimo, nors analogiškai jokių prašymų dėl svarstymo kurioje nors sesijoje Vyriausybė neteikė“, – atkreipia dėmesį Vyriausybės vadovė.
„Prašymai teikiami, kai prašoma skubos (kaip kad buvo su Oslo konvencija ar sutartimis dėl teisinės pagalbos, kurias buvo svarbu nutraukti iki konkrečios datos), kitais atvejais preziumuojama, kad dekretai bus pasirašyti per racionaliai trumpą laiką ir keliaus į Seimą ir tikrai nėra prašoma pasirašyti vėliau, nes tai nelogiška“, – akcentuoja I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį taip pat paneigė Prezidentūros pareiškimus, esą tarptautinių sutarčių dėl investicijų skatinimo su Rusija ir Baltarusija denonsavimo klausimą parlamento rudens sesijos metu siūlė spręsti pati ministerija.
Antradienį „Žinių radijui“ prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad problema dėl to, jog Prezidentūra neva delsia pateikti Seimui denonsuoti minėtas sutartis, yra kuriama „tuščioje vietoje“. Ji nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu.
Pirmadienį naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad Prezidentūra Seimui delsia pateikti denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Kaip nurodė portalas, Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.
Savo ruožtu Prezidentūra tvirtino, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.
Paaiškėjus, jog prezidentas vis dar nepateikė Seimui projektų dėl minėtų sutarčių denonsavimo, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.