„Vienareikšmiškai pasakysiu, kad balansas yra teigiamas ir kaštai, tie kurie atsirado, jie, mano vertinimu, atsirado ne dėl Lietuvos kaltės. Ar Lietuva neturėjo teisės atidaryti Taivaniečių atstovybės? Nežinau, kodėl neturėjo, nes Lietuva nepasakė, kad mes čia kažkaip nutraukiam 1992 metų sutartį, kažkaip suteikiam diplomatinį konsulinį atstovavimą, sutinkam, kad pripažįstam valstybę. Nieko panašaus nebuvo“, – antradienį Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuojame kandidatų į prezidentus diskusijoje komentavo premjerė.
Ji vertino, kad priežastis, dėl ko kilo ažiotažas dėl Taivaniečių atstovybės, yra ne jos pavadinimas, o pats atidarymo faktas.
„Nebuvo jokių naujų atstovybių labai ilgą laiką atidaroma niekur <...>. Buvo siekiama, kad nebūtų atidaroma naujų atstovybių, tiesiog nebūtų, nes jų nereikia – manau, kad tokia buvo Pekino nuostata. Ir kadangi atsidarė nauja, tai, manau, kad pats atstovybės atidarymo faktas buvo nesutarimų trigeris“, – dėstė I. Šimonytė.
Kalbėdama apie dvišalius ekonominius santykius su Kinija, ji atkreipė dėmesį į statistiką – importas iš Kinijos, Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, tik išaugo.
„Jeigu mes įvertinsim importo apimtis 2019, 2020 metais ir 2023 metais, tai importas iš Kinijos yra padidėjęs pusantro karto“, – pastebėjo I. Šimonytė.
Savo ruožtu taip pat, pasak jos, suintensyvėjo Lietuvos ekonominiai santykiai su kitomis regiono valstybėmis, pavyzdžiui, Japonija.
„Mūsų verslo gamintojai, mūsų verslas įgavo galimybę turėti labai švarias tiekimo grandines. Ir tos švarios mūsų verslų tiekimo grandinės yra dalykas, kuris pats savaime yra vertė mums bendraujant su kitais partneriais, tarkime, JAV“, – komentavo premjerė.
Be kita ko, kaip dėstė I. Šimonytė, Lietuvos veiksmai atidarant Taivaniečių atstovybę ir Kinijos reakcija į tai sujudino Europos Sąjungą:
„Kai prasidėjo [Kinijos] ekonominis spaudimas per mūsų partnerius, per kai kuriuos mūsų investuotojus, Europos Sąjunga staiga susivokė, kad gali būti taip, kad trečioji šalis interferuoja tai, kas yra Europos Sąjungos išimtinė politika, pavyzdžiui, užsienio prekyba arba Europos Sąjungos bendroji rinka.“
Kai 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, Kinija Lietuvai pradėjo taikyti ekonominį spaudimą. Kinijos įvestus apribojimus Europos Sąjunga tuomet apskundė Pasaulio prekybos asociacijai.
Toliau kalbėdama apie Kiniją, I. Šimonytė priminė ir jos bei Rusijos bendradarbiavimą, agresorei suteikiamą pagalbą.
„Jeigu tai nėra tiesioginė karinė pagalba, tai vis dėlto – pagalba aptarnaujant atsiskaitymus, pagalba tiekiant komponentus ir žaliavas. Ir tie dalykai kažkuria prasme veikia prieš tuos sprendimus, kuriuos priima Vakarai, bandydami Rusijai taikyti kuo griežtesnes sankcijas, kad Rusija negalėtų tęsti karo“, – kalbėjo ji.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.