„Valstietis“ Dainius Gaižauskas vertino, jog premjerė I. Šimonytė turi atsistatydinti, žėrė kritiką atskiriems ministrams.
„Neįsižeiskit, mano galva, <...> būtent jūsų Vyriausybė yra, turbūt, pats blogiausias įvykis ar reiškinys, kuris galėjo nutikti Lietuvai“, – teigė politikas.
Gaižauskas premjerei: turėtumėt atsistatydinti
Jis aiškino, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė neįsisavino Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vykdė politiką, kurią galima apibūdinti „kvailyste“. Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę D. Gaižauskas kaltino neveiklumu.
„Krašto apsaugos ministerija po trijų su puse metų, turbūt, jau jūs pati neapsikentėt, dėl jos darbo broko jūs ministrą atleidot, pusei metų likus turim naują ministrą, kuris siūlo gal ir gerų idėjų, bet neįgyvendina.
Kalbant apie sveikatos reikalų ministrą, čia, turbūt, baisiausiai ką pasakysiu: panašu, kad jis elgiasi taip dar po šiai dienai – klaidžioja po koridorius ir neranda išėjimo“, – toliau vardijo politikas.
Jis vertino, kad premjerei asmeniškai, greičiausiai, buvo baisiausias socialinių reikalų ir darbo ministrė Monikos Navickienės praradimas, politikė esą buvo laikoma „vos ne partijos ikona“.
„Paaiškėjo, kad ji ne tik skraidžioja su sukčiais į Dubajų privačiais lėktuvais, bet ir dėl savo ryšių paliko tam tikrą siūlo galą, kur specialiosios mūsų tarnybos pradėjo jį vynioti ir atsiskleidžia tokie vaizdai, kad žmonėms pasitikėjimas jūsų Vyriausybe kelia siaubą. O jums, turbūt, išgirdus M. Navickienės pavardę tik lieka susiimti už galvos atsisėdus ir garsiai vaitoti. Nes nesitikėjot, ką ji jums galėjo padaryti asmeniškai“, – tęsė D. Gaižauskas ir tikino, kad ir kitiems ministrams neturi pagyrų.
„Ką jūs turėtumėt padaryti, tai atsistatydinti“, – pažymėjo parlamentaras ir aiškino, kad I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas „veikė“ nusikalstamai.
Politikas savo monologo pabaigoje uždavė ir klausimą. Jis, atliepdamas į tai, kad JAV buvo pašautas kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, atkreipė dėmesį tai, kaip ministras pirmininkas saugomas Lietuvoje. Šios kadencijos metu Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios numato lankstesnę Seimo pirmininko ir premjero saugojimo tvarką – šie vadovybei priskiriami asmenys saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
D. Gaižauskas teiravosi, ar tokia tvarka bus atšaukta ir Seimo pirmininkas bei ministras pirmininkas bus saugomi kaip anksčiau nuolat.
Šimonytė: gyvenu rezidencijoje neišsikalinėdama
Ministrė pirmininkė teigė, kad jos nuomonė apie ministrus – visiškai kitokia nei D. Gaižausko ir pažymėjo, kad jo pasisakymo nevertins.
„Man atrodo, jeigu Seimas nuspręs, kad jis neturi pasitikėjimo manimi, tai tas klausimas išsispręs automatiškai. Jeigu aš velčiausi į jūsų pasisakymo neigiamą, manau, sugaištume labai daug laiko ir apsidalintume pareiškimais, kur paskui Etikos ir procedūrų komisijoje ilgai būtume. Tai tiesiog palikim jūsų nuomonę, mano nuomonė visiškai priešinga. Skambiais žodžiais ir apibūdinimais iš Baudžiamojo kodekso jūs, žinoma, garsėjate labiau negu aš“, – kalbėjo premjerė.
Atsakydama į klausimą dėl apsaugos, ministrė pirmininkė pabrėžė, kad pareigūnų rekomendacijų visuomet laikosi, paminėjo, kad (beje, kitaip nei prezidentas Gitanas Nausėda) „neišsikalinėja“ ir gyvena numatytoje rezidencijoje, o ne namuose.
„Noriu dar kartą pabrėžti: nei aš, nei Seimo pirmininkė netapome nesaugomais asmenimis. Vadovybės apsaugos tarnyba tikrai žino, ką daro, ir saugojimo režimas, apsaugos režimas yra toks, koks reikalingas atsižvelgiant į veiklą ir rizikos pobūdį. Tie dalykai yra suderinti, ir aš niekada nedarau tokių dalykų, kurių man Vadovybės apsaugos tarnyba neleistų daryti, nes manytų, kad tai yra nesaugu. Visais atvejais, kada yra rekomendacijos iš Vadovybės apsaugos tarnybos, aš jų rekomendacijų šventai laikausi“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Ir dėl to gyvenu rezidencijoje neišsikalinėdama dėl to, kad norėčiau gyventi savo namuose. Kai kiti asmenys gali kažkodėl tą daryti“, – pridūrė ji.
Tikina, kad pristatyti kandidato į eurokomisarus nevėluojame
„Valstietis“ Giedrius Surplys teiravosi, kada užsienio reikalų ministras pristatys kandidatą į ambasadorius Jungtinėje Karalystėje. Iš šių pareigų anksčiau buvo atšauktas ambasados darbuotojų mobingu apkaltintas diplomatas Eitvydas Bajarūnas.
Premjerė teigė, kad naujo ambasadoriaus bus ieškoma naujame cikle.
„Kažkas dalyvaus atrankoje, kažkas atranką laimės, bus agremano procedūra“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Savo ruožtu socialdemokratas Julius Sabatauskas premjerės teiravosi, ar ji turi kandidatą į eurokomisarus, ir kiek Lietuva vėluoja jį pateikti.
Premjerė pabrėžė, kad nė iš tolo negalime kalbėti apie kokį nors vėlavimą, nes dabar savo kandidatus yra paskelbusios tik aštuonios ar devynios šalys.
„Kitas dalykas, tokios procedūros, kokią turi Lietuva kandidato nominavimui, mano žiniomis, neturi Europos Sąjungoje jokia valstybė. Labai dažnai tai yra ministro pirmininko prerogatyva arba Vyriausybės prerogatyva pasiūlyti kandidatą. Kadangi Lietuvoje yra trijų institucijų bendras sprendimas, tai natūralu, kad tam reikės ir daugiau laiko. Jeigu čia būtų tik Vyriausybės apsisprendimas, tai, matyt, apsisprendimas būtų greitesnis“, – atsakinėjo I. Šimonytė.
Teiravosi dėl gandų apie civilinės sąjungos projektą
Kitas socialdemokratas Tomas Bičiūnas klausė apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą – esą frakciją pasiekė gandai, kad ketvirtadienį projektą bus bandoma priimti.
Premjerė nusistebėjo, kad Seimo socialdemokratai dėl to nuogąstauja – juk patys įsirašė tikslą įteisinti tos pačios lyties porų partnerystę Seimo rinkimų programoje.
„Čia yra Seimo valia, ką svarstyti ir kokiame posėdyje. Kiek aš žino, šito projekto svarstymui yra reikalingas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Bet jūs taip tarsi nuogąstaujate, kad tas klausimas būtų svarstomas. Ir man labai keista turint minty, kad socialdemokratų partijos programoje šitas klausimas yra numatytas. Tai jūs gal turėtumėt džiaugtis“, – pastebėjo I. Šimonytė ir pažymėjo, kad civilinės sąjungos įtvirtinimui balsai skaičiuojami visą kadenciją.
„Mes gal nenuogąstaujame. Mes nuogąstaujame dėl to, kad paskutinę šios sesijos dieną, kai yra numatytas ir giedamas Himnas, gali nebūti daug Seimo narių, mes labai sunerimę esame“, – su šypsena sureagavo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir teigė, kad kai kurie parlamentarai ketvirtadienį planuoja atostogauti, kažkur išvykti.
„Gi nebuvo taip iš anksto prognozuota, kad [liepos] 18 dieną bus toks svarbus projektas“, – pridūrė tautos atstovė.
Kodėl kreipiamasi į teismą dėl RRF lėšų
Vyriausybė apsisprendė Lietuvos vardu kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą reaguodama į Europos Komisijos dalinį pritaikytą 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis į frakcijos posėdį atėjusios premjerės teiravosi, kam tas teismo procesas.
„Mes dabar su Komisijos ekspertais ginčijamės, ar mūsų sutarime yra parašyta visas mokesčių lengvatas panaikinti, ar vis dėlto peržiūrėti mokesčių lengvatas, kas preziumuoja panaikinimą tų, kurios yra netinkamos, nelogiškos, gal iškraipančios. Aš ta antra interpretacija, galbūt, labiau pasikliaučiau, – tikino I. Šimonytė. – Mes tą debatą su Komisija turime, bet, aš manau, kažkaip išsiaiškinsime.“
Premjerė pabrėžė, jog teismo procesas svarbus siekiant aiškumo.
„Kitaip mes būsime šioje interpretacijoje, o tai kaip mes susitarėme. Ar gali Europos Komisija reikalauti iš valstybės narės konkrečių tarifų, konkrečių lengvatų išbraukimo ar kažkokių dalykų? Aš galvoju, kad mes susitarėm dėl principo arba dėl krypties, ir toliau jau toje kryptyje konkretūs sprendimai jau priklauso valstybės institucijoms. Daliai Komisijos ekspertų atrodo, kad mes susitarėm dėl dalykų, dėl kurių mes nesusitarėm. Tai, galbūt, reikia, kad teismas šiek tiek eksplikuotų, kur yra kurios sutarties šalies suverenumo ribos“, – dėstė I. Šimonytė.
Tomilinas: jaučiu, kad tai – neišnaudotų galimybių kadencija
„Klausydamas jūsų atsakymų ir Seime, ir dabar, kalbėjimo apie bylą ir apie viešojo sektoriaus finansavimą, jaučiu, kad čia yra neišnaudotų galimybių kadencija. Jei jūs atėjot taip giliai į frakcijas kalbėti apie mokesčių reformą, ieškoti sutarimo, ieškoti kompromisų su kiekvienu niuansu... O lūkesčiai buvo sukelti labai dideli.
Ir prezidentas pažadėjo gerovės valstybę prieš penkerius metus, ir jūs pažadėjote nutarti, koks gi tas viešas sektorius bus. Galiausiai tie projektai, dauguma jų net neatsidūrė Seimo salėje, jų net nėra, net mes už juos balsuot negalėjom, net atmest jų negalėjom. Tokių realių derybų frakcijoje aš bent jau nepajutau.
O ką jūs manot? Kokia pagrindinė jūsų kadencijos klaida?“ – pasisakė ir teiravosi Seimo demokratas Tomas Tomilinas.
„Visada galima pasakyti, kad tai yra kadencijos klaida, bet aš nežinau, kaip galima buvo tos klaidos išvengti. Kartais Vyriausybė yra kaltinama, kad atnešė reformą neva labai vėlai. Ir mokesčiai, ir rinkimai, niekas čia negali susitarti. Bet, kai buvo diskusijos dėl gynybos finansavimo, netikėtai ėmėm ir susitarėm, ir per labai trumpą laiką. Taip, ne visi viską palaikė, ir ačiū labai visiems tai. Tai, man atrodo, čia nėra esminis dalykas“, – sureagavo ministrė pirmininkė.
Ji pasakojo, kad diskusijos dėl mokesčių reformos užtruko, nes ilgai tęsėsi pokalbiai su suinteresuotomis pusėmis, o su frakcijų atstovais bendravo finansų ministrė G. Skaistė.
„Tikslas toks ir buvo – iš anksto pajusti, pamatyti, kiek yra simpatijos vieniems ar kitiems sprendimams“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Ji teigė dariusi prielaidą, kad kai kurie mokesčių reformos projektai bus idėjiškai palaikomi centro kairės partijų.
Balsavimas Seime atviras
Penktadienį Vyriausybei grąžinus įgaliojimus naujai prisiekusiam perrinktajam prezidentui G. Nausėdai, antradienį I. Šimonytė tikrinasi pasitikėjimą Seime.
Dėl prezidento teikiamos I. Šimonytės kandidatūros į ministrės pirmininkės postą parlamentarai ketina apsispręsti antradienį vakarinio posėdžio metu. Jos kandidatūrai bus pritarta, jeigu konservatorę parems daugiau kaip pusė Seimo narių. Balsavimas – atviras.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.