Penktadienį prisiekus perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerė Ingrida Šimonytė grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus.
„Aš manau, kad kitą savaitę prasidės derybos. Ne visas jas matysime viešumoje. Situacija yra gana kebli. Prezidentas iš anksto sako, kad jis norės Vyriausybės sudėties keitimo. I. Šimonytei keisti gana stipriai kabineto sudėtį irgi yra ne visai paranku, nes teks atsakyti į klausimą, o kodėl ji laukė kadencijos pabaigos, jeigu matė, kad yra keistinų ministrų“, – teigė Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė.
Šitoje dėlionėje, pasak politologės, dar ant stalo yra eurokomisaro klausimas.
„Jeigu žiūrėtume teoriškai, galima pasiekti kompromisą, kad galbūt ministrė pirmininkė pakeičia vieną arba du ministrus, bet prezidentas daro nuolaidas, kalbant apie eurokomisaro skyrimą. Galbūt ta eurokomisaro korta yra pasilikta šioms deryboms, susijusioms su Vyriausybės įgaliojimų grąžinimu“, – svarstė R. Urbonaitė.
Derybos gali strigti ir pato stadijoje
Politologė paaiškino procedūrą, kuri laukia netolimoje ateityje: kai Seimas iš naujo patvirtins I. Šimonytės kandidatūrą, ji prezidentui turės teikti ministrų kabineto sudėtį.
„Bet prezidentas gali netvirtinti. Tai reiškia, kad mes galime toliau sėdėti su laikinąja Vyriausybe“, – aiškino R. Urbonaitė.
Politologė neatmetė, kad ir penktadienio akibrokštas, kai I. Šimonytė nusprendė nesakyti kalbos Seime, gali būti parodymas, kad ji nusiteikus kietoms deryboms.
„Jeigu aš vertinčiau jos dabar padarytą ėjimą, tai sakyčiau, kad ji nusiteikusi gana rimtai pakovoti“, – teigė R. Urbonaitė.
Tačiau, pasak politologės, Prezidentūra irgi yra apsvarsčiusi įvairius scenarijus.
„Prisimenu vieną prezidento interviu, kur jis užsiminė, kad gal tada tegul ir Konstitucinis Teismas pasisako. Nors Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs, bet gali būti, kad Prezidentūra yra apsvarsčiusi tokią konstitucinę krizę, ir kad galbūt jie norėtų dar kartą kreiptis, kad Konstitucinis Teismas dar kartą išaiškintų savo priimtą nutarimą“, – svarstė R. Urbonaitė.
Konstitucinis Teismas savo 1998 metų sausio 10 dienos nutarime yra išaiškinęs, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po Respublikos Prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos III Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek po prezidento rinkimų.
Atsistatydinimas po prezidento rinkimų buvo vadinamas „mandagumo atsistatydinimu“ (démission de courtoisie). Po „mandagumo atsistatydinimo“ vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Teigiama, kad ši procedūra prasminga dėl vyriausybės ryšio su valstybės vadovu ir kad ji atspindi tam tikras valdymo modelio raidos tendencijas, teigiama nutarime.
