Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlymą vadina desperaciniu ir pati kalba apie aiškų veikimo algoritmą: jį sustyguoti žadama dar šįmet.
Bandant suvaldyti svaigalų vartojimą, vis garsiau kalbama apie galimybę patikrinti vaikų asmeninius daiktus, kuprines ir spinteles be tėvų leidimo.
„Valstybė turi prisiimti sau atsakomybę, kad vaikai bent jau tuo metu, kol bus mokykloje, būtų saugioje aplinkoje“, – teigė parlamentaras iš opozicijos Andrius Mazuronis.
Iniciatyva dėl vaikų daiktų tikrinimo Seimui buvo pateikta dar pernai buvusių Darbo partijos frakcijos narių.
„Vakar šnekėjau su septyniolikos metų sūnumi, kuris aiškina, kad žino, turbūt, penkiolika vietų, kur įsigyti narkotinių medžiagų Vilniuje. Tai ar normali tokia situacija? Man atrodo, kad nenormali“, – vertino A. Mazuronis.
Kelia klausimą dėl pareigūnų pajėgumų
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, reaguodamas į siūlymą dėl mokinių daiktų tikrinimo, pastebėjo, kad mokyklos neturi pareigūnų. Jis kėlė klausimą, kas gali ir turi teisę tuos daiktus tikrinti.
„Ar mokytojas, ar klasės vadovas, ar budintis, ar socialinis pedagogas?“ – kėlė klausimus D. Žvirdauskas.
Savo ruožtu A. Mazuronis teigė, kad siūlymo idėja tokia: policija atvyktų neįspėjusi ir be tėvų, vaiko teisių apsaugos atstovų sutikimo galėtų tikrinti vaikų daiktus, spinteles. Tokio tikrinimo tikslas – išsiaiškinti, ar mokykloje nėra draudžiamų vartoti medžiagų.
„Man atrodo, kad tai – normali praktika ir nieko čia blogo. Automobilius gali sustabdyti, tikrinti, ar automobiliuose suaugę žmonės neturi atidaryto alaus“, – pažymėjo parlamentaras.
D. Žvirdauskas kėlė klausimą, ar pareigūnai iš tikrųjų savo laiką turi skirti patikroms mokyklose – esą gal vyksta rimtesnių nusikaltimų, svarstė, ar pareigūnai turi užtektinai pajėgumų viskam.
„Klausimas, ar pareigūnai iš tikrųjų užsiims tais darbais, kuriais jie turi užsiimti, nes gal vyksta kažkoks rimtas nusikaltimas, o jis atvažiuoja į mokyklą tikrinti atskirų mokinių daiktų“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
Ministerija skeptiška
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat skeptiška, esą kyla daug aspektų: kieno tai daiktai, būtų tikrinamos ir asmens higienos priemonės.
„Reikia mokėti atpažinti, kokios tai medžiagos, kokie dalykai pavojingai. Reikia žinoti, ko ieškai. Galiausiai, kai kurios psichoaktyviosios medžiagos yra labai mažos: įsidedi į tušinuką vietoj kapsulės antros ir viskas. Tai kiekvieną tušinuką išardysim?“ – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Šiuo metu galimybė tikrinti mokinių daiktus numatyta, jeigu tarp mokyklos ir moksleivių tėvų yra pasirašyta sutartis.
„Mes susitikome su daug savivaldybių, matėme, kad šita problema yra sprendžiama įvairiai: vieni leidžia tikrinti, kiti neleidžia tikrinti“, – pasakojo NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
Tačiau į mokyklą atvykusi policija daiktus, kilus įtarimams, gali tikrinti ir be jokių sutikimų. Tai galioja ir dėl kitų neleistinų daiktų – ginklų, peilių ar panašių priemonių.
Neabejojama, kad priėmus pataisas ir įteisinus mokinių daiktų tikrinimą be tėvų sutikimo kiltų tėvų pasipiktinimas. Esą jau ir dabar kai kurie tėvai yra susiradę teisininkus.
„Yra atvejų, kuomet mokyklos yra kaltinamos perteklinių priemonių naudojimu prieš mokinius. Tada jos bijo kviesti pareigūnus“, – tikino D. Žvirdauskas.
Pasisako už vienodą algoritmą visose mokyklose
Manoma, kad leidimas tikrinti mokinių daiktus veiktų ir kaip prevencija.
„Vien tik žinojimas duotų labai didelį poveikį. Mokyklose esančios spintelės negali ir neturi būti saugumo oazė“, – dėstė A. Mazuronis.
Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek vertino, jog pasiūlymas skamba kaip desperacinis, iš nevilties, kad nežinome, kaip staigiai išspręsti vis opėjančią aktualią problemą.
Pasak jos, būtų aiškiau, jeigu visos mokyklos veiktų pagal vienodą algoritmą. Tai esą ir ruošiama.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia: