Profesinio mokymo įstatymo papildymo projektą įregistravusi Seimo narė taip pat siūlo numatyti atvejus, kada galimas mokymas ir kitomis kalbomis.
Tokia galimybė atsirastų, jei profesinio mokymo programas dėsto ar kitoms veikloms vadovauja užsieniečiai mokytojai, profesinio mokymo mokykloje ugdosi užsieniečiai. Ne lietuvių, o kita mokomoji kalba būtų galima ir tais atvejais, kai profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių mokymo programas. Įstatymo projektas taip pat numato, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė V. Targamadzė siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų spalio 1 d.
Šiuo metu Profesinio mokymo įstatyme dėstomoji kalba nėra reglamentuota.
Remdamasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) informacija, V. Targamadzė nurodo, kad profesinio mokymo įstaigose 2022–2023 m. 195 mokiniai mokėsi rusų kalba, 93 – lenkų kalba, 2023-2024 m. rusų kalba mokosi 204 mokiniai, lenkų kalba – 89 mokiniai. Dvi mokymo kalbas – lietuvių ir rusų – tik bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti yra įsiteisinęs Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, o lietuvių ir lenkų – Vilniaus agroekologijos profesinio mokymo centras. Profesinis mokymas šiose mokyklose vykdomas lietuvių kalba.
Kaip numato Mokslo ir studijų įstatymas, valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių. Galimas dėstymas ir kita kalba, jeigu studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dėstymas kita kalba galimas, jei to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
