„Kalbant apie šias dvi sutartis: Užsienio reikalų ministerija, teikdama jas, siūlė svarstyti Seimo rudens sesijoje. Tai rudens sesija prasideda šiandien ir, manau, artimiausiu laiku, pačiomis artimiausiomis dienomis prezidentas tų sutarčių denonsavimo projektus pateiks“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Iš tikrųjų, turbūt įdomiau, kodėl šiuo metu, visiškai tuščioje vietoje bandoma sukelti tokį šaršalą , iš to padarant problemą. Ar tai tiesiog, kad keli Seimo nariai – Pavilionis ir Maldeikis – tiesiog pasileido plaukus besibaigiant kadencijai, ar galbūt yra kitas noras – paskleisti dūmų uždangą ir pridengti partijos pirmininko istoriją su jo komandos įdiplomatinimu ir išsiuntimu dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas. O gal tiesiog bandymas sutelkti elektoratą“, – galimas versijas vardijo ji.
Visgi, šalies vadovo patarėja pastebėjo, jog tokios konservatorių taktikos ir bandymai pakenkti prezidentui ankstesniais atvejais nepasiteisindavo.
„Tačiau ligšioliniai bandymai įkasti prezidentui į kulną visada nepridėdavo šiai partijai taškų. Tai jeigu ten dar likę kažkokių strategų, tai būtų gerai, kad jie pergalvotų šią strategiją – gal tada partijai rinkimai bus sėkmingesni“, – palinkėjo A. Skaisgirytė.
Nurodo, kad denonsuoti sutartis rudens Seimo sesijos metu siūlė pati ministerija
Klausiama, kodėl prezidentas nesuskubo anksčiau Seimui pateikti denonsuoti minėtas sutartis su šalimis agresorėmis, A. Skaisgirytė nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu.
„Greitis nebuvo faktorius, kadangi pati Užsienio reikalų ministerija siūlė rudens sesiją“, – akcentavo A. Skaisgirytė.
„Kaip jau minėjau, buvo planas svarstyti rudens sesijoje ir jis bus vykdomas“, – kalbėjo patarėja, tačiau negalėjo užtikrinti, kad prezidentas dar šią savaitę pateiks Seimui sutarčių nutraukimo projektus.
„Jeigu šią savaitę galės, tai ir pasirašys“, – pridūrė ji.
Įvertino M. Maldeikio kreipimąsi į VSD: bando erzinti prezidentą
Paaiškėjus, jog prezidentas G. Nausėda vis dar nepateikė Seimui projektų dėl sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimo, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.
A. Skaisgirytė tvirtino – šalies vadovui dėl sutarčių denonsavimo su Baltarusija nedaro spaudimo jokie baltarusiško verslo atstovai.
„Visiškai atsakingai galiu pasakyti, kad nėra (spaudžiamas – ELTA)“, – patikino ji.
Vertindama M. Maldeikio raštą žvalgybos institucijai, A. Skaisgirytė pastebėjo, jog išslaptinant parlamentinio tyrimo fragmentus gali kilti tam tikrų rizikų dėl saugumo.
„Matote, jeigu komisijos medžiagoje tikrai yra informacijos, kuri ir seniau buvo įslaptinta, (...) tai, matyt, išslaptinimas tų medžiagos kažkokių atkarpų būtų žalingas. Dėl to ir priimtas sprendimas neišslaptinti. Reikia visada pasverti, ar tas išslaptinimas pasitarnautų bendram gėriui, ar, vis dėlto, sukeltų tam tikrų saugumo rizikų“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Visgi, M. Maldeikio kreipimąsi ji įvertino kaip norą grąžinti vadinamosios pranešėjo komisijos istoriją atgal į viešąją erdvę ir bandymą erzinti prezidentą.
„(Yra – ELTA) noras, kad ji sugrįžtų. Tik, vėlgi, klausimas, kodėl tas noras yra. Vis dėlto, naujam Seimui teks dirbti su šiuo prezidentu ir tas labai aišku. Šis prezidentas, ne kas kitas, tvirtins naują Vyriausybę. Ar yra toks interesas prezidentą vėl kažkaip erzinti – matyt, kad yra, jeigu vėl vyksta bandymai tokie kaip pono Maldeikio. Tačiau aš gal taip nesureikšminčiau – man atrodo, kad čia gal iš dalies yra tam tikri asmenybiniai dalykai, kurie pasireiškia“, – apibendrino ji.
Pirmadienį naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad Prezidentūra Seimui delsia pateikti denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Kaip skelbia portalas, Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.
Savo ruožtu Prezidentūra tvirtino, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.
Diplomatiniai rangai Landsbergio komandos nariams prezidentui kelia klausimų
Asta Skaisgirytė sako, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komandos nariams suteikti diplomatiniai rangai prezidentui Gitanui Nausėdai kelia klausimų. Visgi, viliasi ji, kad ministrui į juos atsakyti pavyks.
„Tai kelia (prezidentui – ELTA) tam tikrų klausimų, kodėl ir kaip. Manau, kad ministras turės atsakymus į juos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Šalies vadovo vyriausioji patarėja neatmeta, kad G. Landsbergio komandos nariai į pareigas galėjo būti paskirti objektyvaus konkurso būdu. Tačiau, anot jos, paprastai diplomato portfelį turintis asmuo pirmiausia bent trejus metus dirba pačioje ministerijoje.
„Galbūt tie jauni žmonės ir visiškai skaidriai laimėjo konkursą į diplomatinę tarnybą, tačiau praktika yra tokia, kad jaunieji diplomatai pradžioje bent trejus metus dirba Užsienio reikalų ministerijoje, o vėliau yra rotuojami“, – aiškino A. Skaisgirytė.
„Kaip taisyklė, jų pirmieji paskyrimai nebūna į tokias svarbias šalis kaip JAV. Šiuo atveju atrodo, kad ši aplinkybė yra visiškai ignoruojama“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad buvusiai užsienio reikalų ministro sekretorei ir padėjėjui buvo patikėtos atašė pareigos. Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas delfi.lt. Pasiteiravus ministerijos, ar nėra sutapimas tai, kad diplomatinis rangas buvo suteiktas dviem su ministru susijusiems asmenims, URM pažymėjo, kad į minėtas pareigas jie buvo paskirti laimėjus konkursus.
Pats ministras G. Landsbergis taip pat tikino, kad jo komandos nariai šį laipsnį įgijo objektyvaus konkurso būdu. Anot politiko, URM nebeliko anksčiau gyvavusios vadinamosios įdiplomatinimo praktikos, kai ministras galėdavo suteikti atitinkamą rangą savo nuožiūra.
Tiesa, kiek vėliau paaiškėjo, jog atašė rangą įgijusi buvusi G. Landsbergio sekretorė išvyksta dirbti į atstovybę JAV. Dėl to socialdemokratų frakcija nusprendė konservatorių lyderį pakviesti pasiaiškinti. Visgi penktadienį ministro atstovė spaudai Eltai teigė, kad šios frakcijos posėdyje G. Landsbergis dalyvauti negalės dėl užimtos darbotvarkės.
Savo ruožtu G. Landsbergį į frakcijos posėdį kviesti žada ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija. Dėl konservatoriaus lyderio komandos narių paskyrimų demokratai jau anksčiau kreipėsi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Kaip pažymi opozicijos atstovai, jei konservatorių lyderis ir toliau nepriims kvietimo apsilankyti frakcijų posėdžiuose, pasiaiškinti bus prašoma iš Seimo tribūnos.
Kartoja pastabas Žemaitaičiui
Prezidentūra kartoja, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie žydus apsunkintų galimybes naujai įkurtai partijai pakliūti į po Seimo rinkimų formuosiamą valdančiąją koaliciją. Šalies vadovo vyriausios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, reikia suprasti, kad rezonansą sukėlę politiko teiginiai yra „ideologiškai blogi“.
„Pono Žemaitaičio antisemitinės nuostatos – jos yra negeros ne dėl to, kad iš partnerių, kad kažkas iš užsienio gali būti girdima. Bet dėl to, kad jos ideologiškai yra blogos. Tai nėra Lietuvos pasirinktas kelias kelti neapykantą etniniu ar religiniu pagrindu“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
„Manyčiau, kad šios nuostatos gerokai apsunkintų pono Žemaitaičio partijos, jei ji pateks į Seimą, bandymus įeiti į kažkokią koaliciją. Reikėtų partijos vadovams pergalvoti, ar šie antisemitiniai pasisakymai atneš naudos, ar žalos. Manyčiau, kad daugiau žalos“, – pridūrė patarėja.
Pasak A. Skaisgirytės, tokie antisemitiniai R. Žemaitaičio pasisakymai susirūpinimą gali sukelti ne tik Vokietijai, apie ką anksčiau užsiminė prezidentas.
„Tai svarbu ir Izraeliui, ir kitoms šalims. Tačiau dar kartą sakau, svarbiausia yra pačios Lietuvos pozicija antisemitinių nuotaikų atžvilgiu. Ir sakymas garsiai, kad antisemitinės nuotaikos neturėtų būti toleruojamos, yra labai svarbu“, – apibendrino patarėja.
R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pastaruoju metu dažnai minėta kaip viena iš tikėtinų naujos valdančiosios daugumos narių. Tokias kalbas sustiprino Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.
Visgi V. Blinkevičiūtė praėjusį penktadienį paneigė savo anksčiau išsakytus pasvarstymus. Socialdemokratė patikino sunkiai įsivaizduojanti bendrą darbą koalicijoje su Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Pasak jos, R. Žemaitaitis savo elgesiu peržengė ribas.
Savo ruožtu G. Nausėda LRT televizijos laidoje užsiminė, jog R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai ir tikimybė, jog politiko vedama partija gali būti kitame Seime, sulaukė reakcijos ir iš užsienio – šalies vadovas įvardijo vieną svarbiausių Lietuvos partnerių Vokietiją.
ELTA primena, kad šių metų balandį R. Žemaitaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Politikas šį sprendimą priėmė po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Jeigu R. Žemaitaitis savo noru nebūtų atsisakęs posto, dėl jo likimo Seime būtų balsavęs parlamentas – pašalinus R. Žemaitaitį iš Seimo apkaltos būdu, jis negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.