„Šiuo metu matau būtinybę Lietuvoje turėti stabilią, patikimą ir prognozuojamą daugumą. (...) Jeigu žmonės nori atsikvėpti po ketverių metų arogancijos ir nenuspėjamumo, dažnai avantiūrizmo, tai socialdemokratai, kurie, panašu, kad turėtų būti ta centrinė ašis formuojanti koaliciją, jeigu pakviestų mus ir liberalus, tai mes tokią koaliciją ir turėtume“, – pirmadienį Eltos surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Turėsime artimiausiu metu partijos valdybą, esame demokratinė partija ir svarstysime visus galimus scenarijus“, – pažymėjo jis.
Rinkimų naktį po trumpo susitikimo ir pokalbio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratų lyderiai – S. Skvernelis ir Vilija Blinkevičiūtė – paskelbė, kad formuos bendrą valdančiąją daugumą.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas tikino, kad šios trys koaliciją sudaryti galinčios partijos antrajame rinkimų ture turi potencialo gauti nemažą skaičių mandatų.
„Jeigu Lietuvos žmonės po antrojo turo nori matyti stabilią centro kairės alternatyvą, skaičiai leidžia tai realizuoti. (...) Iš esmės, kalbant apie socialdemokratus, demokratus ir liberalus, turime apie 48 vienmandates apygardas, kuriose bent vienas iš šių trijų partijų atstovų yra antrajame ture“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo L. Savickas.
„Galimybių spektras susirinkti stiprų antrąjį ratą per vienmandates yra tikrai platus“, – tvirtino jis.
Atkreipė dėmesį į „valstiečių“ vidines problemas
Paklaustas apie koalicijos su „valstiečiais“ galimybes, S. Skvernelis sakė, kad jiems pirmiausia reikėtų išspręsti vidines problemas.
„Paskutinį mėnesį dalis žmonių akivaizdžiai kalbėjo, jų pinigais reklamavosi, kad „mes nesame „valstiečiai“. Ten – atskira komanda, tai dabar nežinia, su kuo reikia kalbėtis, ar su komanda, ar su „valstiečiais“, palaukime, kad jie savo vidines problemas išsispręstų, nes aš tikrai neatmetu galimybės, kad ta komanda gali iš tos bendros sąjungos labai greitai išstoti“, – sakė S. Skvernelis.
Tačiau jis pabrėžė nematąs problemos kalbėtis su žmonėmis, kurie dalyvauja politikoje.
„Tai yra tie žmonės, kurie bus išrinkti, bus Seime iš jų, jie yra politikai, jie prisiėmė atsakomybę. Tie, kas neprisiėmė atsakomybės, tai gal ir kalbėtis nereikės“, – svarstė S. Skvernelis.
Apie galimybes bendradarbiauti su „Nemuno aušra“
S. Skvernelis svarsto, jog bendram darbui su „Nemuno aušra“ galėtų sutrukdyti kai kurios šios partijos programinės nuostatos. Tačiau, pasak jo, sprendimus dėl galimos koalicijos turėtų priimti daugiausia balsų daugiamandatėje pelnę socialdemokratai.
„Didžiausia problema, matyt, yra su tais teisiniais vertinimais, kurie jau yra padaryti, ir mes per partijos pirmininko teisinį vertinimą – vertiname ir visą politinę jėgą. Taip, tai yra tamsus arkliukas, nežinome nei kompetencijų, nei gebėjimų, nei nuspėjamumo, dėl to atsargiai žiūrime“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis.
„Net ir atmetus teisinius vertinimus, žiūrėkime į programinius dalykus. Kaip įsivaizduojate bendrą darbą, kai yra kalbama apie „Igničio“ delistingavimą, kai tai yra visiškai neįmanoma, nesąmonė ir valstybei būtų finansinis krachas. Kaip tu gali vėl nacionalizuoti įmonę, kuri ir taip yra valstybės rankose“, – pabrėžė jis.
Visgi, kalbėdamas apie raudonas linijas būsimoje koalicijoje S. Skvernelis aiškiai neįvardija konkrečių politinių jėgų ir kartoja, kad sprendimus dėl „Nemuno aušros“ turi priimti socialdemokratai.
„Jeigu būtume ta politinė jėga, kuri yra koalicijos ašis – šiandieną pasakytume labai aiškiai ir konkrečiai. Bet nepamirškime, kad mes tokie nesame ir nepamirškime, kad didžiulė Lietuvos žmonių dalis suteikė tikrai didelį pasitikėjimą „Nemuno aušrai“, – dėstė politikas.
„Matyt, bus politikų, kurie turi kitokias pozicijas. Šiandieną pasakyti, kad spjauname į dalį žmonių ir net nenorime nei kalbėtis, nei žiūrėti – tikrai nenorime. Mes nebūsime „valstiečiais“, kad norint su kažkuo bendrauti, 15 ultimatumų kelsime“, – pabrėžė ekspremjeras.
Vardijo prioritetines sritis
Partijos pirmininkas taip pat įvardijo sritis, kurios jų partijai yra prioritetinės.
„Socialinė, ekonominė politika mums labai svarbi. Taip pat – ekonomika, turime, ką pasiūlyti. Turime stiprų kandidatą į užsienio reikalų ministrus. Kalbant apie Luką, – nuo finansų iki ekonomikos. Buvau įvardinęs žemės ūkį, bet, panašu, kad ne, nes pretenduoja kažkas kitas“, – vardijo S. Skvernelis.
Apskritai jis apibendrino, kad partija yra paskelbusi penkiolika sričių, kur jų partija galėtų pretenduoti į pozicijas.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.
