„Vardan Lietuvos“ lyderis svarsto, jog Sigito Podėno ir Virginijaus Kulikausko pavardės nepasiekė Gitano Nausėdos darbo stalo, nes pastarųjų kandidatų kompetencijos įvertinos kaip nepakankamos ministrų pareigoms.
„Tikrai nemanau, kad čia nusistatymas prieš „Nemuno aušrą“. Tiesiog iš tų komentarų, kas buvo atliepta, dėl abiejų kandidatūrų (...) – ministro pozicija yra tokia daugiau viską apimanti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Ministrui tenka didesnės atsakomybės ir už pakankamai plačią sritį – ar tai būtų aplinkosaugos reikalavimai. Aplinkos ministerija turi daugybę papildomų funkcijų, tame tarpe ir Teisingumo ministerija“, – tęsė jis.
S. Skvernelio manymu, G. Paluckas norėjo, jog išsyk būtų patvirtintas visos sudėties Ministrų kabinetas.
„Bet iš tų pirmų komentarų iš Prezidentūros, po susitikimų, man atrodo visi ministrai turėjo vienodą šansą, bet ne visiems pavyko vienodai gerai prisistatyti“, – samprotavo jis.
„Turbūt, labai nenustebino. Yra dar laiko iki tol, kol bus tvirtinama Seime Vyriausybės programa, manau, dar tu du kandidatai į labai svarbias pozicijas bus rasti“, – teigė demokratas.
Bet iš tų pirmų komentarų iš Prezidentūros, po susitikimų, man atrodo visi ministrai turėjo vienodą šansą, bet ne visiems pavyko vienodai gerai prisistatyti.
S. Skvernelis prieš keletą metų pats derino savo Ministrų kabinetą tiek su G. Nausėda, tiek su kadenciją baigusia šalies vadove Dalia Grybauskaite. Klausiamas, ar tuomet procesai vyko sklandžiau, ekspremjeras įvardijo tam tikrus skirtumus.
„Man atrodo, kad tas metodas, kurį mes taikėme, jis bent jau man buvo gerokai priimtinesnis, nes žmonės, kurie nueidavo pas prezidentą ar prezidentę į tą viešą susitikimą, iš esmės jau būdavo tam tikrą filtrą praėję“, – ankstesnes kadencijas prisiminė jis.
„Mes daug darėme to užkulisinio darbo iki kandidato patekimo į Prezidentūrą“, – akcentavo jis.
Seimo pirmininkas patikino, kad ir jis yra susidūręs su situacijomis, kai kalbinamas kandidatas į ministrus persigalvodavo ir tokio pasiūlymo atsisakydavo. Tiesa, pažymėjo jis, tokie pasikeitimai vykdavo dar iki tol, kol kandidatų pavardės būdavo pristatomos viešai.
Visgi, ir dabartinės Vyriausybės formavimas, jo vertinimu, vyko pakankamai sklandžiai.
„Buvo daugiau susiję su tiesioginiu kompetencijų vertinimu. Natūralu, jeigu prezidentui kilo abejonės dėl gebėjimų, dėl vertybinių klausimų, platesnio matymo – jis tokią teisę turi (atmesti kandidatūrą – ELTA)“, – apibendrino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė dekretą dėl naujosios Vyriausybės sudėties. Naujasis kabinetas – be dviejų ministrų. Vis dar liko neaišku, kas vadovaus Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pranešė, jog pateikė prezidentui tik 12 ministrų kandidatūrų. Socialdemokratas nurodė, jog G. Nausėdai nebuvo pristatytos „aušriečių“ į aplinkos ministrus teikto Sigito Podėno ir vadovauti Teisingumo ministerijai siūlyto Virginijaus Kulikausko pavardės.
Prezidentas į finansų ministrus patvirtino jau anksčiau šias pareigas ėjusio Rimanto Šadžiaus kandidatūrą, į krašto apsaugos ministres – parlamentarę Dovilę Šakalienę, į kultūros ministrus – Seimo narį Šarūną Birutį, į socialinės apsaugos ir darbo ministres – parlamentarę Ingą Ruginienę, į susisiekimo ministrus – Seimo narį Eugenijų Sabutį, į sveikatos apsaugos ministres – VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorę Mariją Jakubauskienę, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę Ramintą Popovienę, į vidaus reikalų ministrus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių Vladislavą Kondratovičių, į užsienio reikalų ministrus – iki šiol prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas ėjusį Kęstutį Budrį.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną. Jų kandidatūras prezidentas patvirtino.
Tuo metu „Nemuno aušra“ į į žemės ūkio ministrus buvo pateikusi Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną. Jis, kitaip nei kiti „aušriečių“ kandidatai, prezidento palankumo sulaukė.
Skvernelis nemato Stambulo konvencijos poreikio: apsaugos nuo smurto normos yra perkeltos į nacionalinę teisę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad į Vyriausybės programą neįtrauktas Stambulo konvencijos ratifikavimas šiuo metu Lietuvai nėra reikalingas. Anot jo, siekiant kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, šalyje pakanka ir nacionalinių teisės aktų.
„Jeigu matysime, kad yra nepakankamas nacionalinės teisės reguliavimas, susijęs su smurtu, ypatingai artimoje aplinkoje, tai bus šie įstatymų pakeitimai padaryti. Tačiau normos, susijusios su apsauga nuo smurto, yra perkeltos į nacionalinę teisę“, – trečiadienį žurnalistams aiškino S. Skvernelis.
„Stambulo konvencija galbūt daugiau išlikusi kaip vertybinių karų iš praėjusios kadencijos tema, kai buvo nesvarbu galutinis rezultatas – svarbu procesas“, – pabrėžė jis.
Stambulo konvencija galbūt daugiau išlikusi kaip vertybinių karų iš praėjusios kadencijos tema, kai buvo nesvarbu galutinis rezultatas – svarbu procesas.
Tuo metu kalbėdamas apie partnerystės įstatymą, politikas tikina, kad kadencijos metu Ministrų kabinetas galėtu sutarti dėl kartu poroje gyvenančių skirtingų lyčių asmenų teisinės apsaugos.
„Manau, kad Vyriausybės programoje neatsitiktinai to nėra, o tam, kad nebūtų keliami lūkesčiai, kuriais tam tikros žmonių grupės buvo tiesiog maustoma ketverius metus. (...) Mūsų politinė partija mato, kad reikia atrasti būdų spręsti kartu poroje gyvenančių asmenų teisinės apsaugos įstatymo prizmę ir klausimus“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Tai nėra kalba apie tos pačios lyties asmenis. Kalbame apie asmenis, kurie gyvena skirtingų lyčių, bet nesusituokę. Kalbame apie jų teisinės apsaugos principus, kurie šiandien nėra išspręsti. (...) Šioje vietoje galėtume sutarti“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, naujoji Vyriausybė žmogaus teisių srityje sieks kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu. Taip pat žada skirti dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, kitas diskriminaciją jaučiančias bendruomenes. Be to, ketinama perkelti ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į Lietuvos teisę.
Trečiadienį naujosios Vyriausybės programą S. Skvernelis aptarė ir su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite. Pasak jos, apmaudu, kad tarp siekių nėra partnerystės ir Stambulo konvencijos, tačiau šių klausimų laidoti kol kas nederėtų.