„Kalbant apie tą praktiką, kuri buvo, (...) tai yra labai griežtos ir sudėtingos saugumo užtikrinimo sąlygos. Ar jos tinkamos, ar ne, sprendimas yra labai paprastas – viską sprendžia Vadovybės apsaugos tarnyba, vertindama situacijas, grėsmes. Jeigu šita praktika, kuri dabar buvo, pasiteisino, nesukėlė jokių problemų, saugumo iššūkių, tai gali būti taip, kaip yra“, – LRT radijo laidoje kalbėjo jis.
Jeigu šita praktika, kuri dabar buvo, pasiteisino, nesukėlė jokių problemų, saugumo iššūkių, tai gali būti taip, kaip yra.
Praėjusios kadencijos Seimui ir Vyriausybei vadovavusioms Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Ingridai Šimonytei buvo taikomos sušvelnintos apsaugos taisyklės – politikės buvo saugomos ne visą parą, kaip būdavo įprasta anksčiau, bet tik darbo metu. Tokie pakeitimai buvo įvesti, I. Šimonytei ir V. Čmilytei-Nielsen išreiškus norą turėti daugiau privatumo.
Vis dėlto, kaip pabrėžia S. Skvernelis, yra ir kitų su šia tvarka susijusių problemų. Anot jo, būtina apsvarstyti pereinamąjį laikotarpį, kai kadenciją baigę Seimo ir Vyriausybės vadovai iškart netenka apsaugos.
„Baigus, ypatingai ministrui pirmininkui (...), savo kadenciją, (...) tu tą pačią dieną, kai prisiekia nauja Vyriausybė, lieki be nieko iš karto. Ryte buvai dar labai svarbus ir saugomas, nes tau kėlė grėsmę, o po pietų jau viskas, tau jokių grėsmių nėra. Tai va tas perinamas laikotarpis (...) turėtų būti sudėliotas taip, kad dar kurį laiką būtų tas saugumo režimas mažinamas, bet Vyriausybės vadovas nebūtų paliktas be nieko“, – teigė S. Skvernelis.
Prieš daugiau nei dvejus metus priimtas sprendimas dėl šalies vadovų apsaugos režimo pokyčių sukėlė aštrias diskusijas politikų gretose. Tokiam apsaugos lygio sušvelninimui prieštaravo ne tik S. Skvernelis, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis laikėsi nuomonės, kad negalima sukurti situacijų, kai valstybės aukščiausi asmenys kažkuriuo paros metu būtų nesaugomi apskritai. Šią poziciją prezidentas sustiprino fraze: „Čia kaip būti truputį nėščiam“.
Vis dėlto, tiek V. Čmilytė-Nielsen, tiek I. Šimonytė tikino, jog tokią savo poziciją šalies vadovas turi pagrįsti realiais argumentais, o ne užuominomis apie moteriškumą. Anot jų, kitose vakarietiškose valstybėse aukščiausių pareigūnų apsaugos lygis taip pat yra kur kas kuklesnis.