Skvernelis nori atgaivinti seną idėją dėl apkaltos: nutaikyta – ne į Žemaitaitį

Panašu, kad Seime yra politikų, nusiteikusių keisti apkaltos tvarką – esą jei Konstitucinis Teismas pripažintų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, jis mandato netektų be balsavimo Seime. Tačiau valios keisti tvarką dar labiau, kad ir po apkaltinamojo nuosprendžio nereikėtų balsavimo Seime ir Seimo narys automatiškai netektų mandato, ne tiek daug. O būtent tokie pakeitimai galėtų būti aktualūs žinant Remigijaus Žemaitaičio padėtį – jis gali būti nuteistas ir pripažintas kaltu.

Kaip žinia, Konstitucinis Teismas įvertino, kad dabar „Nemuno aušrai“ vadovaujantis Seimo narys R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dėl to R. Žemaitaičiui grėsė apkalta, kuri jam galėjo užkirsti kelią kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.

Tačiau praėjusioje kadencijoje R. Žemaitaitis apkaltos proceso išvengė pats atsisakydamas Seimo nario mandato, dalyvavo prezidento ir Seimo rinkimuose.

Kaip vyktų apkalta Žemaitaičiui, jei tokios prireiktų

Šiuo metu Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Politikas savo kaltę neigia.

Bylos nagrinėjimas užtruks, greičiausiai žemesnės instancijos teismų sprendimai bus skundžiami. Jei teismas galutine ir neskundžiama nutartimi pripažintų R. Žemaitaičio kaltę, Seime jam vėl būtų rengiama apkalta – būtų sprendžiama, ar naikinti parlamentaro mandatą.