„Nuotaika tikrai gera, optimistinė. Optimizmas pasitvirtino. Žmonės išgirdo mūsų žinią, dabar dar tikimės, kad didmiesčius ta žinia irgi pasiekė“, – kalbėjo S. Skvernelis žurnalistams, preliminariems rezultatams rodant, kad demokratai yra ketvirtoje vietoje.
Prieš atvykdamas pas socialdemokratus jis demokratų renginyje sakė, kad su pirmaujančia politine jėga ketina kalbėtis apie antrąjį turą.
„Vakar Vilija (Blinkevičiūtė – red.) sakė, kad kavos išgersime. Tą ir padarysime, o ką kalbėsime, matysime. Jei rimtai, kalbėsimės dėl taktikos antrame ture, nes labai svarbu vienas kitą palaikyti“, – sakė S. Skvernelis.
Paklaustas, ar ketina kalbėtis ir su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, buvęs premjeras sakė, kad taip.
„Jeigu prie to kavos gėrėjų stalo bus ir „Nemuno aušra“, žinoma, kad kalbėsime“. Yra žmonių valia išsakyta labai aiškiai: kam patinka ar nepatinka, bet (jų – red.) procentas yra labai didelis.
Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tą politinę jėgą, kuri, tikėtina, bus koalicijos ašis, tai yra socialdemokratai. Jie turi išspręsti tą savo pareiškimą, kuris buvo pasakytas, kad nesikalbės arba nemato bendro darbo su „Nemuno aušra“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, demokratų pozicija ir priklausys nuo tų kitų dviejų partijų susitarimo. Tačiau politikas teigia, kad jeigu socialdemokratai nuspręstų nebendradarbiauti su „Nemuno aušra“, tuomet būtų ieškoma kitų koalicijos partnerių.
„Tai čia klausimas man labai paprastas. Planas B: jeigu negali pagrindinė partija dirbti su „Nemuno aušra“, tai mes turėsime ieškoti su socialdemokratais kitų partnerių. Žvilgsnis pirmiausiai kryptų į Liberalų sąjūdį“, – kalbėjo politikas.
Jis tikisi, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ po antrojo turo išaugins mandatų skaičių.
„Daugybė mūsų žmonių, turbūt apie 10 bus vienmandatėje, mažiausiai. Gal dar sustiprėsime ir kaip frakcija per vienmandates“, – sako S. Skvernelis.
Į klausimą, kas nustebino rinkimuose, jis sakė, kad nustebino tai, jog „Nemuno aušra“ „sugebėjo kanibalizuoti tas tokias keistas politines jėgas, kurios veržėsi į Seimą“.
„Ir jeigu taip įvyks, bus bent tas pliusas, kad neturėsime reikalų Seime kalbėtis su žmonėmis, kurie skleidžia visišką prorusišką propagandą, kurie negali atsakyti į tokį banalų, bet labai taiklų klausimą „Kieno yra Krymas?“, kurie abejoja, ar turime būti NATO valstybė, ar mes turime būti Europos Sąjungoje“, – kalbėjo politikas.
Ar susės su R. Karbauskiu prie derybų stalo?
Pasiteiravus, ar mato galimybę bendradarbiauti su buvusiu politiniu bendražygiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, S. Skvernelis akcentavo į Seimą pateksiančius politikus (R. Karbauskis nekandidatuoja į parlamentą).
„Tikrai galiu vardan Lietuvos susėsti su „valstiečiais-žaliaisiais“, su tais žmonėmis, kurie dalyvauja politikoje, dalyvauja rinkimuose ir pateks į Seimą. Partijos pirmininkas nedalyvauja rinkimuose ir Seime nebus“, – sako S. Skvernelis.
„Nematau prasmės kalbėtis su žmonėmis, kurie nedalyvauja rinkimuose“, - pridūrė jis.
Apie šiuo metu valdančiuosius konservatorius politikas sakė, kad rinkėjai pasiuntė aiškų signalą.
„Tą signalą, kurį pasiuntė konservatorių rinkėjai – nežinau, ar galutinį, – reitinguodami Lauryną Kasčiūną į antrą poziciją, pasakė, kad kiršinimo politika, kuri skirta savo asmeniniams interesams tenkinti, neturi perspektyvos net ir Tėvynės Sąjungos rėmėjų gretose“, – komentavo S. Skvernelis.
Pasiteiravus, ką norėtų matyti premjero poste jis atsakė šypsodamasis: „Saulių Skvernelį“. Perklaustas, koks tuomet kitas variantas jis teigė: „premjeras Nr. 2 – tai bus didžiausios partijos, kuri laimės rinkimus, – tikėtina, kad tai bus socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė“, sakė demokratų lyderis, pabrėždamas, kad dar anksti dalintis postus.
Pasak jo, socialdemokratai ir demokratai vieni kitus laiko „artimiausiais, solidžiais, patikimais partneriais“.
Atvyko pas socialdemokratus
S. Skvernelis patikino, kad sekmadienį ar pirmadienio naktį susitarimas dėl koalicijos dar nėra įmanomas. Jis vėliau atvyko į rinkimuose pirmaujančių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabą, pranešė ELTA.
Anksčiau sekmadienį socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikino, kad LSDP įsivaizduoja bendrą koaliciją su „Vardan Lietuvos“ ir Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“.
„Visa Lietuva krypsta į kairę“, – į štabą atvykęs sakė S. Skvernelis.
Manau, kad mes iš tikrųjų formuosime valdančiąją daugumą, nes rezultatai tikrai yra geri“, – savo ruožtu teigė V. Blinkevičiūtė.
„Antras (rinkimų – ELTA) turas labai svarbu, kad tas posūkis į kairę tikrai įvyktų“, – pridūrė „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) susikūrė 2022 metais – šios kadencijos Seime. Jos lyderis – buvęs premjeras Saulius Skvernelis, į šios kadencijos parlamentą atėjęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirba 16 politikų, dalis jų – buvę praėjusios kadencijos Vyriausybės ministrai bei buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Politinė jėga rinkimų programoje aktyviai kritikuoja kai kuriuos dabartinius valdančiuosius ir žada „konkrečius darbus Vardan Lietuvos, kuriems pamatai padėti Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės“.
Demokratai kalba apie stiprią viduriniąją klasę, socialiai saugią ir gerbiamą šeimą, medicinos paslaugų prieinamumą, aprūpintą senatvę, apie nuoseklią užsienio, saugumo politiką.
2024–2028 metų Seimo kadencijos rinkimų rinkėjų sąrašuose įrašyti per 2 mln. 326 tūkst. rinkėjų. Jie savo balsais galės sudaryti naują Seimą, kuriame dirbs 141 parlamentaras. Į 70 mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pretenduoja 1 721 kandidatas, į 71 vietą vienmandatėse rinkimų apygardose – 699 kandidatai. Tautos atstovų mandatų siekia 14 partijų ir viena koalicija.