„Toks paradoksas. Žodžių junginys – Landsbergis ir vienytis – visiškai nesusiderina. Atvirkščiai, jeigu kalbėtume apie susiskaldymą, apie intrigas ir kiršinimą, tai tikrai taip būtų. Šiaip kol kas tikrai nematau aš kažkokio apokaliptinio vaizdo, kad čia reikėtų taip daryti“, – reaguodamas į G. Landsbergio raginimus penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
„Bet po rinkimų visko gali būti“, – neatmetė jis.
S. Skvernelio teigimu, jeigu Seimo rinkimų rezultatai rodys, jog pamatinėms demokratijoms vertybėms kyla reali grėsmė, politinės jėgos turės priimti atitinkamus vertybinius sprendimus. Tačiau, pakartojo jis, šiuo metu nerimauti dėl to nėra pagrindo.
„Šiandien toks pagąsdinimas radikaliomis politinėmis jėgomis dažniau panašus į norą mobilizuoti savo rinkėją – kad jeigu ne Tėvynės sąjunga, tai viskas, valstybė mūsų pražūtų, prapultų ir ištiktų kažkokia valstybingumo pabaiga“, – konservatorių lyderio pareiškimų tikslą aiškino ekspremjeras.
ELTA primena, kad konservatorių lyderis G. Landsbergis Eltai teigė matąs pavojų keliantį nedemokratinių jėgų stiprėjimą Lietuvoje. Dėl to, politiko teigimu, centro kairėje ir dešinėje esančios partijos galėtų tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią.
Savo ruožtu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė užsiminė, kad jos vadovaujama partija valdančiąją koaliciją galėtų formuoti su daugeliu šiuo metu veikiančių politinių jėgų. Kaip „Žinių radijui“ teigė europarlamentarė, ne išimtis yra ir Remigijaus Žemaitaičio vedama politinė jėga „Nemuno aušra“. Tuo metu G. Landsbergio raginimai V. Blinkevičiūtės nesudomino – pasak jos, ne į kraštutinumus linkusių partijų aktyvumas, bet konservatorių politika yra tai, dėl ko sunerimo šalies gyventojai.
LSDP pozicija dėl galimos koalicijos su „Nemuno aušra“ sulaukė aštrios kritikos, akcentuojant, kad naujos politinės jėgos lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo (KT) buvo pripažintas dėl antisemitinių pareiškimų sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.
Mano, kad Andriaus Kubiliaus kandidatūra į EK sulauks reikiamo palaikymo Seime
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad konservatoriaus Andriaus Kubiliaus kandidatūra į Europos Komisiją (EK) sulauks reikiamo palaikymo Seime. Politikas svarsto, kad paramą jam gali išreikšti ir Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“.
„Tikrai yra daugybė ir pliusų šios kandidatūros, bet yra ir minusai, kuriuose mes tikrai prisimename. Bet, manau, kad paramos tikrai jis sulauks, jau nekalbant apie tai, kad valdančiosios partijos deklaravo paramą“, – „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Politikas neatmeta galimybės, kad A. Kubiliaus kandidatūrą gali palaikyti ir Seimo „valstiečiai“. Pasak jo, tai būtų ne pirmas kartas, kai R. Karabauskis paremia A. Kubilių.
„Noriu priminti sėkmingą A. Kubiliaus susitarimą su „valstiečiais“, su Ramūnu Karbauskiu 2009 metais kovo 9 dieną, kada galėjo kristi A. Kubiliaus Vyriausybė dėl vienos iš koalicijos partnerių skilimo. Tai tuo metu „Valstiečių liaudininkų sąjunga“ su R. Karbauskiu priešakyje pasirašė susitarimą su taip vadinama permainų koalicija ir išsaugojo A. Kubiliaus Vyriausybę“, – teigė S. Skvernelis.
„Tai galbūt ir šįkart R. Karbauskis padės A. Kubiliui tapti Europos komisaru“, – pridūrė politikas.
Kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje sesijoje Seimas turėtų apsispręsti dėl A. Kubiliaus kandidatūros į EK.
Anksčiau viešojoje erdvėje daugiausiai diskutuota dėl galimos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisarus. Visgi, Eltai jis sakė sulaukęs informacijos, jog prezidentas jo kandidatūrai nepritartų. G. Landsbergis leido suprasti, kad tam įtakos galėjo turėti ir ankstesni konfliktai su Prezidentūra – vadinamasis „Operos fantomo“ skandalas.
Savo ruožtu Prezidentūra ne tik atmetė užsienio reikalų ministro kaltinimus, bet ir pabrėžė, jog G. Nausėda „išgelbėjo“ konservatorių lyderį nuo „baisaus pažeminimo“. Prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, buvo kone akivaizdu, kad į eurokomisarus pretendavusio G. Landsbergio palaikyti nenorėjo ne tik opozicija, bet ir valdantieji.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.