Slenkstį peržengė, bet mandato negavo: kodėl Regionų partija liko be vietos EP?

Po vidurnakčio paaiškėjo, kurie 11 politikų iš Lietuvos dirbs Europos Parlamente (EP). Trys mandatus iškovojo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), du – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir po vieną mandatą iškovojo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Tačiau kodėl 5 procentų barjerą peržengusi Regionų partija negavo mandato?

Su pilnu išrinktų EP narių sąrašu susipažinkite čia.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo, kad pirmiausia rinkimų komisijos suskaičiavo visus gautus biuletenius: kiek balsų gavo kiekvienas kandidatų sąrašas ir kiek yra negaliojančių biuletenių.

Rinkimuose į Europos Parlamentą įstatymas numato 5 procentų slenkstį, kuris reikalingas norint dalyvauti mandatų skirstyme.

VRK teigia, tik tie kandidatų sąrašai, už kuriuos balsavo 5 ir daugiau procentų rinkėjų, dalyvauja mandatų paskirstyme.

Regionų partija surinko 5,15 proc. balsų, liko po Liberalų sąjūdžio, kuris paskutinis iš sąrašo gavo mandatą EP, surinkęs 5,41 procentą balsų. Taigi, nors mandatų skirstyme Regionų partija dalyvavo, balsų gauti mandatą neužteko dėl kitų partijų rezultatų.

Tada buvo nustatyta mandato kvota, tai yra už kiek gautų balsų skiriamas vienas mandatas.

Šiame etape visų 5 procentų rinkimų slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsai sudedami ir gautas skaičius buvo dalinamas iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus – 11.

Jei padalijus gaunamas ne sveikasis skaičius, jis yra padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Būtent šis skaičius ir yra kvota.

Tada atskirai kiekvieno 5 proc. kartelę peržengusio kandidatų sąrašo gauti balsai padalinami iš kvotos skaitmens. Gautas sveikasis skaičius (nesuapvalintas) yra mandatų skaičius pagal kvotą. Pavyzdžiui, vieno kandidatų sąrašo balsus padalinus iš kvotos gaunamas 2,9, kito – 2,1. Reiškia, abu šie kandidatų sąrašai pagal kvotą gaus po 2 mandatus.

Galiausiai likę mandatai dalinami pagal liekaną. Šiame etape buvo apskaičiuojama, kiek konkretus kandidatų sąrašas turi likusių balsų, pagal kuriuos iki tol nebuvo skirti mandatai.

Tokiu atveju, jei kandidatų sąrašas balsų gavo mažiau nei kvota, tai jo liekana yra visi gauti balsai, o jei už sąrašą balsavo daugiau nei nustatyta kvota, tada liekana apskaičiuojama iš visų gautų balsų atimant balsus, už kuriuos jau skirti mandatai (mandatų skaičius padaugintas iš kvotos).

Likę mandatai išdalinami kandidatų sąrašams pradedant nuo to, kuris turi didžiausią liekaną. Visos liekanos visada yra mažesnės nei kvota. Skirstant mandatus pagal liekaną kandidatų sąrašas daugiausiai gali gauti vieną mandatą.

VRK parengtame grafike taip pat matyti mažiausią balsų skaičių, kuris nulėmė gautą europarlamentaro mandatą ankstesniuose EP rinkimuose.