Ji kalbėjo, jog tarptautinėje žiniasklaidoje buvo skiriama daug dėmesio EP rinkimų žemyno intrigai atskleisti.
„Manau, kad tai yra labai svarbi intriga. Pirmiausia – kas vadovaus EP ir kaip gali keistis koalicijos galimos. Nes yra numatoma, kad tai, ką mes stebėjome per pastaruosius metus vykstančius rinkimus skirtingose šalyse narėse, tai dešiniųjų, kraštutinių dešiniųjų partijų atėjimas į valdžią. Tad yra tos pačios prognozės – kraštutiniai dešinieji gali turėti daug daugiau vietų EP.
Jie netaps dominuojančia jėga, bet taps labiau matoma, svaresne jėga, kuri gali keisti koalicijų susidarymą“, – kalbėjo sociologė R. Žiliukaitė.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė įvertino ir opiausius keliamus klausimus ateičiai.
„Viena vertus, šalys narės nori, kad ES kuo mažiau dalyvautų ir kištųsi į jų ekonomiką. <...> Yra klausimas ir dėl paramos Ukrainai, jis pabrėžiamas labai smarkiai. Nes taip, tos kraštutinės dešinės jėgos paprastai sako, kad ES turėtų mažiau kištis, mažiau remti Ukrainą.
Ir taip tų prorusiškų nuotaikų yra daugiau, tai mums yra labai aktualu. Kaip šaliai, kuri remia Ukrainą ir suvokia, kad mes irgi turime grėsmių ir rizikų, susijusių su Rusija“, – teigė VU dr. R. Žiliukaitė.
Ko tikrai galima tikėtis, pasak pašnekovės, kad tikrai diskusijos EP bus aršesnės.
„Nes viena, kai turi daugumą ir konsensusą, tai vienaip atrodo mūsų politiniai pokalbiai. Ir visai kas kita, kai atsiranda grupės, kurios turi pakankamai politikų, kurie mąsto vienodai ir gali nepritarti, mėginti priešintis, stabdyti tam tikrus sprendimus, keisti politikos kryptis.
Tad tas (kraštutinių dešiniųjų, aut. p.) atėjimas, kas yra žadama, šis EP pagal partijų sudėtį gali atrodyti kitaip, manau, kad tai tikrai yra gerai sudėliojama tarptautinėje spaudoje“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi R. Žiliukaitė.
Kita intriga, pasak pašnekovės, kaip susidėlios Lietuvoje, koks bus rinkimų aktyvumas.
„Prezidento rinkimai intrigavo, ta intriga buvo. Kaip bus, ar Ingrida Šimonytė, ar Ignas Vėgėlė antrame ture. Tada įvyko rinkimai ir tarsi visi atsimerkė – kaip čia atsitiko, kad Eduardas Vaitkus ir Remigijus Žemaitaitis tiek surinko balsų. Tarsi tikrai turėjome, apie ką pakalbėti.
Dabar E. Vaitkaus ir R. Žemaitaičio šiuose rinkimuose nėra. <...> Įdomu, ar turėsime vieną iš pačių žemiausių rinkimų aktyvumų. Nes jie nesujungti su kitais rinkimais. Visi nedrąsiai prognozuojame, kad aktyvumas gali siekti tik 30 procentų“, – teigė sociologė.
Dėl gana mažo EP rinkimų aktyvumo, pasak pašnekovės, išlošia dešiniosios šalies politinės jėgos.
„Nes tikėtina, kad jos mobilizuos rinkėją. Bet būnant gatvėse, gyvenant bendrai Lietuvos informacinėje erdvėje, nepasakyčiau, kad EP yra kažkas, kas tau bado akį, kad yra kažkas, ką pastoviai matai. Jeigu nori, tu gali tą informaciją susirasti.
Bet nenustebčiau, kad didelė dalis žmonių, kurių sekmadienį paklausus, ar jie žino, kad šiandien vyksta EP rinkimai, pasakytų, kad nežino“, – teigė sociologė.
Ji kartu priminė, jog anksčiau rinkėjams į pašto dėžutes išnešiodavo priminimus, kad rinkimai vyks. Dabar to nėra, tik pas senjorus ateina ir klausia, ar balsuos pats, ar iš namų.
„Bet net tokio įkrentančio priminimo popieriniu pavidalu į pašto dėžę, nebelieka“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.
Ji prognozavo, kad dešiniosios jėgos Lietuvoje gali pasirodyti daug geriau, nei galima tikėtis pagal rinkėjų pasiskirstymą.
„Turiu omenyje dabartinę valdančiąją daugumą sudarančius politikus: Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD), Liberalų sąjūdį“, – situacijos vertinimą pateikė sociologė R. Žiliukaitė.
Reitingų lyderė opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), anot Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovės R. Žiliukaitės, sąraše į EP pasiūlė senbuvius.
„Toks buvo jų sprendimas. Bet vis tiek Vilijos Blinkevičiūtės sprendimas įvairiai gali suveikti. Tai irgi yra intriga. Nes žmogus neprisiima atsakomybės – ji yra partijos pirmininkė, yra tikėtina, kad LSDP gali EP rinkimuose gana neblogai pasirodyti.
Bet kai žmogus atsisako eiti į prezidento rinkimus, nes suvokia, kad galbūt praloš, o regioninis rinkėjas vis tiek rinksis G. Nausėdą, o ne ją. Bet kita vertus, iš karto buvo kalbama apie tai, kam jai eiti, gal jai racionaliau turėti EP narės vietą“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi sociologė.
Pašnekovė R. Žiliukaitė teigė, jog iš viešos V. Blinkevičiūtės komunikacijos atrodo, kad jai paprasčiau tęsti darbą EP, o ne nacionalinėje politikoje.
Ji taip pat prognozavo, kad protesto elektoratas į EP rinkimus balsuoti gali ir neateiti, nes neras ryškių veidų.
„Rinkiminis elgesys pradedamas aiškinti iš racionalaus pasirinkimo perspektyvos: žmonės racionaliai elgiasi. Todėl sakyčiau, kad protesto balsams nėra skausminga žinoti, kad į EP, tarkime, išvažiuos trys konservatoriai“, – sakė sociologė.
Pokalbį jį užbaigė tokiu teiginiu: „pakalbėjome ir pasirodo, kad yra labai daug intrigos“.
