Praėjusią savaitę paskelbta, kad Darbo partija pasirašė koalicinę sutartį su parlamentaro Mindaugo Puidoko Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir į ją įsiliejusia prezidento rinkimuose dalyvavusio Valdo Tutkaus komanda bei Žemaičių partija, kuriai vadovauja Irena Stražinskaitė-Glinskienė.
Anot V. Uspaskicho, „šiame išbalansuotame ir susiskaldžiusiame pasaulyje reikalinga taika“, todėl pasirinktas pavadinimas „Taikos koalicija“. Beje, vienas jos uždavinių – „siekti taikos diplomatijos pagalba“.
Davė sutikimą kandidatuoti
Žiniasklaidoje skelbta, kad koalicijos sąraše į Seimą ketina kandidatuoti buvęs europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, aktorius Žilvinas Tratas, advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.
„Taip, daviau sutikimą kandidatuoti“, – „Delfi“ penktadienį teigė buvęs Seimo vicepirmininkas M. Bastys.
Anksčiau jis priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), tačiau po Seime kilusio skandalo jo socialdemokratų gretose neliko.
Birželį pasirodė informacija, kad M. Bastys tapo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai vadovaujančio parlamentaro Mindaugo Puidoko pavaduotoju partijoje.
Šiuo metu M. Bastys teigė esantis žemės ūkio įmonės „Agrolina“ akcininkas ir dirbantis konsultantu.
Kalbėdamas su „Delfi“ M. Bastys, sakė, kad vienas svarbiausių klausimų šiuo metu yra pasaulinė situacija, karas Ukrainoje.
„Manau, kad yra labai svarbu nešti žinią, kurią neša mūsų koalicija, ne kartą minėto taikos generolo koalicija. Čia manau, kad yra svarbiausias dalykas. Noriu, kad žmonės išgirstų, o ar bus palaikymas, matysime rinkimų kampanijos metu“, – sakė jis.
KT pripažino sulaužius priesaiką
2018 metų pavasarį M. Bastys atsisakė Seimo mandato. Tai jis padarė paaiškėjus, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) politikui nesuteikė teisės dirbti su slapta informacija dėl jo ryšių.
Seimo vadovybei skirta VSD pažyma atsirado žiniasklaidoje, dokumente buvo aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
VSD pateikė vertinimą, kad šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Gavęs VSD raštą tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš Seimo vicepirmininkų – tą tuometis socialdemokratas ir padarė.
Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika – klausimyne netinkamai atsakė apie savo ryšius su užsienio žvalgybininkais, nuslėpė savo pažintį su Rusijos saugumiečiu.
Pats M. Bastys tuomet teigė nieko sąmoningai neslėpęs, nes esą nežinojo apie O. Vojeikos ryšius su rusų saugumu.
Apkalta žlugo
Nepaisant KT sprendimo, Seime M. Basčiui suorganizuota apkalta žlugo, nes ją palaikė tik 72 Seimo nariai, kai reikėjo bent 85.
Mandatą išsaugojęs M. Bastys po dienos pranešė, kad jo atsisako savo noru.
Tų pačių 2018 metų rudenį politikas bandė grįžti į Seimą – dalyvavo Zanavykų apygardoje vykusiuose rinkimuose (ši kėdė Seime buvo likusi tuščia dėl paties M. Basčio pasitraukimo) ir net pateko į antrąjį turą, tačiau galiausiai nusileido konservatorei Irenai Haase.
Vadina politine byla
Penktadienį „Delfi“ paklaustas apie šį skandalą M. Bastys teigė, jog „visi supranta, kad ši istorija buvo sufabrikuota“.
„Ji buvo sukelta dirbtinai, grynai buvo politinė byla. Pagrindo, kas buvo teigiama... Vienintelis pagrindas buvo kad aš padariau klaidą. Ar galima teigti, kad tai yra sąmoningai padaryta klaida? Tikrai negalima, nes nebuvo jokio pagrindo man sąmoningai daryti klaidos, kai pildžiau anketą. Tą Seime įvertino politikai slaptame balsavime ir mane palaikė. Pasitraukiau – parodžiau rinkėjams, kad nesilaikau kėdės“, – komentavo jis.
