„Aš kreipiuosi į KT, nes pagalbinio apvaisinimo įstatymo apibrėžimas riboja galimybę naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis poroms, kurios nėra sudariusios santuokos. Tokių porų yra daug, apie tai labai daug kalba ir klinikų atstovai, kad nuolat kreipiasi, ir reikia tiesiog paaiškinti žmonėms, kad jiems, pirmiausia, reikia į „zaksą“ nueiti susirašyti. Taip pat yra moterų, kurios neturi partnerio, bet norėtų pasinaudoti šita paslauga. Jos to padaryti Lietuvoje taip pat negalėtų“, – „Delfi“ sakė M. Danielė.
Parlamentarė paaiškino, kad dabar tokie asmenys iš Lietuvos pagalbinio apvaisinimo paslaugų dažniausiai važiuoja į Rygą.
„Teko kalbėtis su pora iš Šiaulių. Jie sako, kad jiems iki Rygos yra kaip iki Vilniaus, tai nėra problema nuvažiuoti. Bet morališkai ir etiškai yra liūdna stebėti, kad mūsų piliečiai turi važinėti į kaimynines Baltijos valstybes ir prašinėti pagalbos ten“, – sakė M. Danielė.
Ji taip pat, inicijuodama kreipimąsi, turi mintyje vienišas moteris, kurios nori susilaukti vaikų.
„Viena moteris vadinasi „Solo mamystė“, ji „Instagram’e“ viešina visą savo patirtį. Ji irgi Rygoje gauna tą paslaugą“, – pasakojo M. Danielė.
Kartu parlamentarė įžvelgia paradoksą tame, kad nuolat kalbama apie susirūpinimą demografija, bet tokie klausimai nėra sprendžiami.
„Esame patys prisigalvoję perteklinių ribojimų, kurių neturi net kaimyninės Baltijos valstybės, ir neaišku, kodėl jų laikomės“, – sakė M. Danielė.
Nori atlaisvinti ribojimus
Seimo narė pabrėžė, kad įstatymas apibrėžia heteroseksualias poras, tiesiog iš jo išbraukiamas reikalavimas būti sudarius santuoką.
„Nekišu ten jokių vienos lyties porų. Tarp moterų, kurios neturi partnerio ar partnerės, galimai, viena ar kita pora galėtų irgi vaikų susilaukti. Bet ir dabar jos susilaukia vaikų.
Turime ir viešą labai garsių moterų atvejį. Yra ir kitų moterų. Lietuvos (dabartinis teisinis reguliavimas) nuo to neišgelbsti. Tie vaikai gimsta, auga tose šeimose. Tas būdas tiesiog yra prieinamas Rygoje“, – sakė M. Danielė.
Iki šiol klausimas nepajudėjo
Parlamentarė nori, kad KT pasisakytų, kad tokiais įstatymais, kokie dabar galioja, Lietuva diskriminuoja savo piliečius.
„Tada galbūt Seimas išgirstų. Nes dabar šitą projektą atsisakoma net svarstyti. Praeitą pavasarį buvau parengusi projektą, kuris išbrauktų šituos ribojimus. Nebuvo net neįtraukta į darbotvarkę“, – sakė M. Danielė.
Parlamentarė po savo kreipimusi surinko 40 Seimo narių iš skirtingų frakcijų parašų. Patvirtinus Seimo pirmininkei, kreipimasis bus užregistruotas.
Įtaria klastą
„Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Seime Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad tokių pakeitimų šalininkė nepasako tikrojo jų tikslo.
„Manau, kad, pirmiausia, čia yra kuriama tam tikrai grupei žmonių, kurie šiandien negali kitaip susilaukti vaikų. Čia kalbama, pirmiausia, apie vienos lyties moterų poras. Matyt, kad tai yra joms aktualus klausimas“, – teigė A. Veryga.
Kitais atvejais jis tokių pakeitimų logikos nemato.
„Tiek daug Seimas, ir ne tik Seimas, kalbėjo apie tai, kad susilaukusioms mamoms reikia ir pagalbos, ir atokvėpio paslaugų, ir kaip čia geriau ir efektyviau atpažinti ir pogimdyvinę depresiją. Staiga – toks siūlymas palikti iš esmės mamą vieną, ir jai vienai tiesiog kurti sąlygas pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų.
Manau, kad čia yra gudravimas, ir visai ne vienišoms moterims čia yra bandoma sukurti tokią galimybę, o kaip ir sakiau, vienos lyties moterų poroms legalizuoti tokiu būdu pagalbinį apvaisinimą“, – sakė A. Veryga.
Šiuo klausimu parlamentaras turi aiškią vertybinę poziciją.
„Aš esu prieš. Mano supratimu, vaikas turi augti tėčio ir mamos šeimoje, o ne kažkokiame kitame modelyje“, – teigė A. Veryga.
Mato ir kitų būdų turėti vaikų
Reaguodamas į argumentą, kad ir dabar jau, kas nori, šitą klausimą išsisprendžia Rygoje, parlamentaras atsakė, kad super užsispyrę visada ras apėjimų.
„Aš suprantu, kad, jei labai užsimanysi, tai ir į Rygą gali nevažiuoti, yra būdų ir kitokių, žmonės turbūt suaugę žino, kaip gali sugalvoti ir susitvarkyti. Kas bus super užsispyręs, ir sugalvos būtinai tokiu būdu vaikų susilaukti, tai turbūt ras apėjimų“, – kalbėjo A. Veryga.
Tačiau, jo nuomone, šiuo atveju kalbama apie valstybės požiūrį į šeimą, kurioje vaikai turėtų augti.
„Ar jie turi augti vienišiems tėvams? Turbūt sutiksite, kad nėra pageidautinas reikalas, kad vaikas augtų vieno iš tėvų šeimoje. „De facto“ labai daug ir skyrybų įvyksta, ir lieka vaikai su vienu iš tėvų. Bet vis tiek jie yra abu. Tegul ir su vienu kažkuriuo daugiau laiko praleidžia, bet vis tiek tas antras bent dalį laiko praleidžia kartu, bent jau finansiškai padeda. O čia jau yra iš karto užprogramuojama, kad vienas žmogus tą vaiką turės auginti“, – svarstė A. Veryga.
Paklaustas, o ką daryti tarkime vienišai keturiasdešimt kelių metų moteriai, kuri taip ir nesutiko gyvenimo partnerio, bet labai nori vaikų, parlamentaras užsimena apie įvaikinimo galimybes.
„Yra vaikų, kurie laukia, kad juos kas nors pasiimtų, augintų. Mes jiems ieškome visokių būdų ir galimybių padėti. Jeigu tikrai žmogus nori pasišvęsti kažką užauginti, padėti, yra galimybių“, – sakė A. Veryga.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
