Iki šiol kalbėta, kad pasirengimas Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą vyksta pagal planą.
„Džiaugiuosi, kad kol kas vyksta taip, kaip ir suplanuota“, – yra sakęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuva turi vokiečiams paruošti Rūdninkų poligoną, pastatyti kareivines, sutvarkyti kelius. Vokiečiai nori mokyklų ir darželių savo karių vaikams. Sutarta viską padaryti iki 2027-ųjų.
„Mes įgyvendinsime šitą projektą etapiškai, esam jau susidėlioję veiksmų planą“, – teigia krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Ramina, kad viskas pagal planą
Bet panašu, kad Lietuvoje nutylimos vokiečiams nerimą keliančios problemos.
Leidinys „Business Insider“ skelbia, kad pirmadienį Vokietijos Gynybos ministerijoje surengtas krizinis posėdis. Kalbėta, kad brigados dislokavimas gali vėluoti dvejus metus. Priežastis – Lietuva gali nespėti su darbais. Anot leidinio, vokiečiai svarstė Lietuvos parengtą planą B, kai darbai vėluoja.
„Tu turi turėti atsarginius variantus. Kaip atsarginę padangą turite automobilyje ir panašiai“, – paaiškina L. Kasčiūnas.
Atsarginė padanga jau būna nusipirkus automobilį. Kodėl atsarginio plano dėl brigados Lietuvai prireikė ne iš pradžių, bet prieš porą mėnesių?
„Viskas vyksta pagal planą, pagal galimybes, bet turi turėti omenyje visokias situacijas, į kurias turi turėti atsakymą“, – sako L. Kasčiūnas.
Vokiečiai skelbia: Lietuva perdavė, kad jei visą brigadą norima dislokuoti kaip planuota 2027 metais, Vokietija turėtų bent laikinai atsisakyti mokyklų, darželių. Pranešta ir kad per mažiau nei trejus metus Lietuva gali nespėti pastatyti kareivinių. Vokiečiams pasiūlyta, kad Lietuvos kariai tokiu atveju persikeltų į palapines ir užleistų vokiečiams senas kareivines, bet ir tai vokiečiams netinka, nes lietuviškose kareivinėse – po 6 asmenis kambaryje. Vokiečių reikalavimas – daugiau privatumo bei erdvės.
„Daug yra netikslumų toje interpretacijoje, kurią man teko skaityti“, – komentuoja ministras.
Vokiečiai tikisi, kad Lietuva jų karių vaikams pastatys naują mokyklą, naują darželį. Vyriausybė jau pritarė, kad vokiečių vaikams bus steigiamos atskiros klasės jau esančiose įstaigose – darželyje „Dainorėliai“ Vilniuje, Aleksandro Stulginskio mokykloje Kaune.
Vyriausybė darželį Vilniuje surado birželį, bet Vilniaus meras liepą kalbėjo, kad darželio ieškoma, akcentuoja LNK Žinios.
Laukia darbų grafiko
Viešai sakoma, kad brigados dislokavimas sklandus, bet Lietuva ir Vokietija turi priešingas pozicijas, kurios šalies iniciatyvos dabar laukiama.
Vilniaus savivaldybė, krašto apsaugos ministras sako: vokiečiai dar nepateikė tikslių reikalavimų.
„Čia yra galutinio poreikio iš Vokietijos pusės sužinojimo reikalas. Kai sužinosime, tada aiškiau matysime“, – teigia L. Kasčiūnas.
Vokietijos Gynybos ministerija komentare LNK Žinioms nurodo: reikalavimai Lietuvai pateikti, iš Lietuvos jau laukiama darbų grafiko, nuo jo ir priklausys, kada atvyks brigada.
„2023 metų gruodį buvo parengtas veiksmų planas. Laikantis šiame plane numatytų terminų, Lietuvai taip pat buvo pateikti Lietuvos brigados infrastruktūros reikalavimai. Kai Lietuva baigs šių reikalavimų vertinimą, Lietuvos pusė parengs išsamų reikiamos infrastruktūros suteikimo grafiką. Tuomet Vokietijos pajėgos bus dislokuojamos etapais, kai tik Lietuva įvykdys sutartus karinės ir civilinės infrastruktūros aprūpinimo reikalavimus“, – teigiama Vokietijos ministerijos komentare.
Prezidentūra primena, kad brigados priėmimo data patvirtinta aukščiausiu lygiu ir negali būti persvarstoma.
Apie ministro L. Kasčiūno planą B prezidentas nežino, o jei kyla rizikų, kad bus vėluojama, prezidentūra ragina ieškoti sprendimų, o ne keisti pagrindinį planą.
„Yra planas P, kuris reiškia – pagrindinis ir mes ties juo dirbame. Respublikos prezidentas nėra informuotas apie kokias nors kliūtis pasiekti sutartus terminus. Tai yra 2027 metais turėti dislokuotą Vokietijos brigadą“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Vokiečiams diskusijų kėlė ir brigados kaštai. Lietuva skaičiuoja, kad pasiruošti brigados priėmimui reikės 1 mlrd. eurų. Vokiečiai planuoja, kad brigada jiems kainuos 10 mlrd. eurų ir dar kasmet išlaikymui – po 1 mlrd., iš kurio didelė dalis nuguls Lietuvos ekonomikoje už šimtų, o galbūt ir tūkstančių butų nuomą.
