Posėdžių skaičius
Buvęs Seimas į posėdžius rinkosi 431 kartą – tai yra vienas iš mažiausių rodiklių šiuo aspektu vertinant visas aštuonias kadencijas. Rečiau posėdžiavo tik 2012– 2016 kadencijos Seimas, į posėdžius rinkęsis 394 kartus.
Pateikti statistiniai duomenys nurodo, kad daugiausiai kartų į posėdžius rinkosi 1992–1996 metų kadencijos Seimas – net 634 kartus. 571 kartą rinkosi 2000–2004 metų kadencijos Seimas, 528 – 1996–2000 metų kadencijos Seimas.
489 kartus į posėdžius rinkosi 2008–2012 metų Seimas, 2004–2008 metų kadencijos Seimas į posėdžius rinkosi 471 kartą.
2016–2020 metų kadencijos Seimas į posėdžius rinkosi 455 kartus.
Priimti teisės aktai
Visgi, 2020–2024 m. kadencijos Seimas yra labai produktyvus – priimti vidutiniškai 7,3 teisės aktai per posėdį – tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant Seimo veiklą 1992–2024 m. laikotarpiu, paskutinių trijų kadencijų Seimo produktyvumas yra didžiausias – per posėdį priimami vidutiniškai daugiau kaip 7 teisės aktai, tad galima justi Seimo veiklos konstruktyvumo tendencijas.
1992–1996 m. kadencijos Seimo produktyvumas – mažiausias: priimti vidutiniškai 2,7 teisės aktai per posėdį.
1996–2000, 2000–2004 ir 2004–2008 metų kadencijos vidutiniškai priimdavo po daugiau nei 4 teisės aktus per posėdį.
2008–2012 metų kadencijos Seimas vidutiniškai priimdavo po maždaug 5 teisės aktus per posėdį.
Pats aktyviausias buvo 2016–2020 metų kadencijos Seimas – vidutiniškai priimti 7,6 teisės aktai per posėdį.
Palyginti nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų. 2020–2024 m. kadencijos metu priimti originalūs įstatymai sudaro 3,07 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 3,87 proc. visų priimtų įstatymų.
Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo 2016–2020 m. kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,33 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 4,32 proc. visų priimtų įstatymų.
Ypatinga skuba
Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtoje apžvalgoje teigiama, kad akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų dalis nuo visų priimtų teisės aktų: 2020–2024 m. kadencijos metu iš viso buvo priimti 3 163 teisės aktai, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 15,30 proc. (484 teisės aktai) nuo visų priimtų teisės aktų.
2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka taikyta priimant 700 teisės aktų (iš viso priimta 3 440 teisės aktų), t. y. 20,35 proc.
Būtina atkreipti dėmesį į įstatymų priėmimo ypatingos skubos tvarka pokyčius: 2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka buvo priimta 200 įstatymų, o 2020–2024 m. beveik 10 kartų mažiau – tik 21.
Vertinant visų aštuonių apžvelgiamų Seimo kadencijų rodiklius, pastebėtina, kad itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas priimant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais).
Tokia tvarka svarstytų ir priimtų įstatymų skaičius procentais palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 0,9 proc.
Vertinant visų Seimo kadencijų atitinkamo laikotarpio rodiklius šiuo aspektu matyti, kad daugiausiai tokia tvarka svarstytų ir priimtų įstatymų buvo 2008–2012 m. kadencijoje – 52,5 proc.
