Garbingiausias vietas D. Trumpo inauguracijos ceremonijoje pirmadienį užėmė verslininkai, figūruojantys turtingiausių pasaulio žmonių sąrašų viršūnėse. Skaičiuojama, kad renginiuose dalyvavusių verslininkų turtas kartu sudėjus viršytų 1,3 trln. JAV dolerių.
Už pirmadienį inauguruoto JAV vadovo nugaros stovėjo „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas (jo turtas, pasak „Forbes“, vertinamas 239,3 mlrd. JAV dolerių), „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas (211,8 mlrd. dolerių) su antrosiomis pusėmis, „Tesla“ ir „X“ vadovas Elonas Muskas (433,9 mlrd. dolerių). Pastarasis D. Trumpo rinkimų kampaniją parėmė virš 250 mln. dolerių.
Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo rašytojas, komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius, nepaisant savo turtų apimties, šie „broligarchai“ toli gražu nėra pirmoje vietoje, net nėra pirmajame penketuke, tarp tų JAV verslo sektorių, kurie išleidžia daugiausiai pinigų lobizmui.
„Ten pirmauja farmacijos pramonė, po to eina draudimo, po to – apskritai sveikatos paslaugų teikimo bendrovės. Jeigu kalbėsime apie klasikinį valdžios veikimą per lobizmą, tai šitų vyrų ten nėra“, – aiškino A. Puklevičius.
Kam greta jų reikia pozuoti D. Trumpui? Apžvalgininkas aiškina, kad tai yra žmonės, kurie simbolizuoja Amerikos technologinį pranašumą prieš jų didžiausią konkurentę Kiniją.
„Mes kalbame apie tai, kur tiesis nematomas konkurencijos, o galbūt ir tiesioginio oponavimo frontas – tai yra dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija, kiti dalykai, kurie yra svarbūs, norint užtikrinti Amerikos dominavimą pasaulyje“, – aiškino A. Puklevičius.
Jiems Trumpo irgi reikia
Tuo metu D. Trumpas jiems, pasak laidos pašnekovo, reikalingas kaip gynybinis skydas.
„Jie veikia ne tik JAV su jų įstatymais, visuomet palankiais inovacijoms, kurios nėra tokios jau švarios konkurenciniu požiūriu. Kiekvienas iš žmonių atstovauja sektoriaus dalį, kuriame jie dominuoja. Tai yra faktiškai monopolijos, oligopolijos, bet jos leidžia suteikti pakankamus finansinius resursus, kurie reikalingi toliau tirti ir diegti technologines inovacijas.
Bet jie veikia ne tik JAV, bet ir ES, kuri panorėjusi gali labai lengvai tvoti bet kuriam iš tų oligarchų per jų pelno-nuostolių ataskaitą ir išsireikalauti 6 proc. metinės apyvartos baudą už pažeidimus. Prezidento gynybinis skydas jiems reikalingas“, – aiškino A. Puklevičius.
Kartu jis neatmetė, kad suveikė ir bandos efektas.
„Jeigu jau vienas keliauja pabučiuoti žiedo, tai ir kitiems reikia. Nors Billo Gateso ten nebuvo. Ką ten veikė Timas Cookas, irgi sunku suprasti“, – į įdomybes atkreipė dėmesį A. Puklevičius.
Laidoje dalyvavusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Mindaugui Jurkynui irgi atrodo, kad D. Trumpui šie verslininkai nėra tiek reikalingi, kiek jiems reikalingas D. Trumpas, „kad jų nenubaustų, kad jiems nesikeistų ekonominė ir teisinė bazė“.
„Iš kitos pusės, viešųjų ryšių prasme, labai smagu pasimaudyti šlovės spinduliuose, ir sakyti, kad esi žmogus artimas „imperatoriui“, – kalbėjo M. Jurkynas.
Į akis krito pirmieji įsakai
Apskritai, kalbėdamas apie tai, ko tikėtis iš D. Trumpo antrąją kadenciją, VDU politologas neatmetė, kad bus panašumų su jo pirmąja kadencija.
„Bus daugiau dėmesio skiriama vidaus politikai, verslo pasauliui, kuriančiam darbo vietas, socialiai konservatyvioms vertybėms“, – spėjo M. Jurkynas.
Jis nebuvo linkęs dabar išvadų daryti iš pirminių prezidento pareiškimų.
„Viską reikia vertinti pagal valdymo rezultatus. Kartais galime turėti išankstines derybines pozicijas, (…) iš karto kartelę užkeliant aukštai, kad priešininkai po to išsigandę pasiduotų tam, kas bus žemiau, bet vis tiek tenkins Amerikos nacionalinius interesus“, – teigė M. Jurkynas.
Kontroversiški sprendimai
Tarp kontroversiškiausių pirmųjų sprendimų politologas paminėjo potvarkius, suteikusius amnestijas Kapitolijaus šturmo dalyviams.
„Vertinčiau tą neigiamai, kai smurtaujantys asmenys gauna amnestiją. (…) Bet Joe Bidenas irgi savo sūnui suteikė (išankstinę amnestiją). Dvigubų standartų visur yra, ir, kai jais piktnaudžiaujama, tai mažina pasitikėjimą teisine valstybe“, – konstatavo M. Jurkynas.
Atėjo geriau pasiruošęs
Komunikacijos specialistas A. Puklevičius atkreipė dėmesį, kad šįkart prezidentas į valdžią atėjo geriau pasiruošęs nei pirmosios kadencijos metu.
„Pirmą kartą valdžios perėmimo komandoje buvo visiškas chaosas (…). Šįkart viskas kitaip, žmonių sąrašai parinkti, pirmųjų vykdomųjų įsakų projektai buvo paruošti“, – kalbėjo A. Puklevičius.
Garsiausiai skambanti tema yra susijusi su kova su nelegalia migracija. Vienas iš klausimų – grasinimai nutraukti nelegalių imigrantų vaikų pilietybės įgijimo teisę, pagal tą faktą, kad jie gimė JAV. Tokia teisė yra garantuojama JAV Konstitucijos.
Apžvalgininkas A. Puklevičius mano, kad šitoje vietoje lauks daug teisinių procesų.
„Nenoriu numenkinti žmonių, kurie ieško geresnio gyvenimo, ir pateko ten nelegaliai. Neteisė nuo senovės Romos laikų nesukuria teisės. Bet, iš kitos pusės, nelegalių migrantų vertė labai reikalinga ekonomikai“, – teigė M. Jurkynas.
Jo manymu, šituo klausimu bus apsiribota parodomosiomis akcijomis.
„Jis net savo kalboje pabrėžė, kad išsiųs tuos emigrantus, kurie įtariami arba jau nuteisti už baudžiamuosius nusikaltimus. Jų visų pirma imsis. Tai 16 mln. asmenų grupę iškart sumažina iki 80 ar 100 tūkstančių“, – pridūrė A. Puklevičius.
Karo Ukrainoje perspektyvos
Kalbant apie karo Ukrainoje perspektyvas, VDU profesorius mano, kad JAV tęs savo paramą.
„Aš manau, kad JAV neturi prabangos prarasti sąjungininkus pasaulyje. JAV turi labai daug nacionalinio saugumo ir ekonominių interesų. (…) Manau, kad nebus lengva. Manau, kad V. Putinas yra įsivaręs į kampą, nes jam reikia parodyti labai didelius apčiuopiamus laimėjimus, kurių ukrainiečiai nenorės pripažinti. Dėl to esu labiau linkęs manyti, kad Amerika ir toliau rems Ukrainą, šiek tiek daugiau, bet ne tiek, kiek reikėtų, ir tas konfliktas tęsis“, – teigė M. Jurkynas.
Tuo metu A. Puklevičius svarstė, kad tas karas D. Trumpui yra didelis kliuvinys veikti kitur užsienio politikoje, ir jam labai norėtųsi pašalinti jį iš dienotvarkės.
„Vienintelis klausimas, ar jis turi tiek svertų, kad priverstų Rusiją (…). Teoriškai galime samprotauti, kad turi, praktiškai neaišku, kiek jis ryšis juos realizuoti. Būdamas optimistas, galvoju, kad aktyvioji karo fazė gal baigsis šiais metais. Tačiau geriausiu atveju tai baigsis paliaubomis, tačiau apie derybinio proceso pabaigą, kuris fiksuotų sienas ir šalių tarpusavio santykius tikrai nelabai tikiu“, – teigė A. Puklevičius.
