„Begaliniai planai, kad po 3–5 metų Rusija bus pasirengusi pulti NATO šalis. Mane čia labiausiai stebina totalus psichologinis NATO šalių nepasirengimas pačiam karui. Jos turi gana daug ginklų, jie daug efektyvesni, bet jos nėra pasirengusios jų panaudoti. Atitinkamai, jei po penkerių metų Rusija išlaikys tokį militarizacijos ir autoritarizmo tempą, koks yra dabar, NATO neturi jokių šansų“, – aiškino jis interviu televizijai.
Pasak M.Podoliako, NATO šalys niekada nebus psichologiškai pasirengusios karui su Rusija. Ir tai supranta pačioje Rusijoje.
Negana to Latvijos, Estijos ir Suomijos vadovai neseniai pareiškė, kad NATO nėra pasirengusi kovoti su Rusija be JAV pagalbos. Sieną su Rusija turinčios valstybės paragino Europą didinti gynybos pajėgumus. „Negalime tikėtis, kad JAV dalyvaus Europos reikaluose“, – pareiškė Latvijos prezidentas.
Problema – didžiulė galios koncentracija vienoje pusėje
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis konstatavo, kad apokaliptiniai scenarijai randasi esant konkrečios politikos vakuumui.
„O dabar ir esame tokioje situacijoje, kad pirmadienį Kongresas užtvirtino balsavimo rezultatus. Vėl prisimename prieš ketverius metus vykusią ataką prieš Kongresą, ir laukiame sausio 20 d., kol prisieks prezidentas, ir paaiškės pirmosios tikrosios nominacijos“, – teigė A. Valionis.
Patyręs diplomatas šioje situacijoje ragino neskubėti su išvadomis.
„Girdint daug prieštaringų dalykų, atrodo, kad kyla daug galimų pavojų. Bet Amerikos politinė sistema yra (…) griozdiška, mažiau paslanki, ir tas malūnas sukasi labai lėtai. Pamatysime, kokie bus tikrieji veiksmai, o dabar tikrų ir netikrų pranašų yra šimtai ar dešimtys. Jie pateikia įvairią nepatikrintą informaciją, ir ją net išfiltruoti sunku“, – sakė A. Valionis.
Pasak jo, bėdos yra labai aiškios. Viena jų susijusi su didžiule galios koncentracija vienoje pusėje.
„Viena bėda, kad respublikonai nugalėjo labai aiškia persvara. Jie turi prezidentą, daugumą Kongrese, ir taip bus dar bent jau dvejus metus, ir jie turi savo rankose Senatą. Aukščiausiojo Teismo sudėtis irgi yra tokia, kad teisėjai labiau parankūs Respublikonų partijai. Tad balansų ir atsvarų sistema yra gerokai apardyta, ir, jeigu bus norima žengti kokius nors labai rimtus žingsnius tarkime ir NATO atžvilgiu, tai manau, kad tai įvyks ne iš karto, diskusija bus ilga, nereikia pirma laiko bijoti, ir reikia tikėtis geriausio“, – sakė A. Valionis.
Laidos pašnekovas pabrėžė, kad visą laiką JAV buvo NATO gynybos stuburas, bet dar per pirmą kadenciją D. Trumpas iškėlė klausimą dėl Aljanso partnerių Europoje indėlio.
„Atėjo tas metas, kada nesvarbu, kokie bus JAV veiklos rezultatai, jeigu norime savarankiškumo, turime labai stipriai prisidėti prie savo gynybos, ir negalvoti apie naujų darinių kūrimą, bet galvoti apie NATO išsaugojimą, ir, jeigu reikės, kažkokį jo modifikavimą ir adaptavimą naujoms sąlygoms“, – kalbėjo A. Valionis.
Iššūkiai susiję ne tik su pinigais
70 proc. NATO biudžeto sudaro JAV indėlis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas priminė, kad nuo Dwighto Eisenhowerio kiekvienas JAV prezidentas sakydavo tą patį, kad Europa nemoka už savo saugumą.
„Gal ne tokiu tonu (…), bet realiai rezultatą matėme ne po diplomatinių prezidentų pasisakymų, bet po D. Trumpo „išstojimo“ 2016-2017 m. (…) Mes žinome, kad turime investuoti į savo saugumą ne todėl, kad JAV prašo, bet todėl, kad reikalinga mūsų kontinentų. Norime būti aktualūs, Europa nori būti globali žaidėja, ir be aktualių gynybinių pajėgumų tai yra neįmanoma“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
NATO per metus išleidžia 1,5 trilijono eurų. Į šį biudžetą apie trilijoną įdeda JAV, o pusę trilijono suneša 31 likusi valstybė.
„Čia yra ir atsakymas, kad realiai mes neprimokame pusės trilijono, kad susilygintų paratitetas, kurio galbūt siektų D. Trumpas“, – teigė G. Jeglinskas.
Kitas klausimas, kurį kelia politikas, ar tas trilijonas, kurį išleistume, būtų tiek pat efektyvus kaip JAV.
„Turbūt – ne, ten perka Pentagonas, čia mes turime 31 valstybę, kur turime vystyti savo gynybos pramones, turime eilę tankų, visokių kitokių technologijų, kurios nėra suderinamos (…), turime daugybę iššūkių Europoje“, – konstatavo G. Jeglinskas.
Jo vertinimu, su D. Trumpo atėjimu ateina ir „taikos per jėgą“ suvokimas.
„Ir čia, aš manau, yra geros žinios. Tik išrinkus D. Trumpą Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai susirinko, ir sakė: „turime galvoti, kaip mums reikės išspręsti šią problemą?“. Bet, žiūrėkit, ateina naujas demokratiškai išrinktas prezidentas, kuris laimėjo ir populiarųjį balsą, ne tik per rinkikų kolegiją, tai yra nauja galimybė, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Seimo NSGK pirmininko vertinimu, Europa turi prabusti.
„ES bando kažką daryti (…), bet Europa turi pradėti finansuoti iš šalies, per nacionalinius lygmenis kilti visiškai į kitus lygmenis. Ir čia, aš manau, bus didžioji politinė kova“, – sakė G. Jeglinskas.
Siūlo nepervertinti Rusijos galimybių
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas A. Valionis siūlo nepervertinti Rusijos galios.
„Taip, ji dabar sumobilizavo visus resursus į karo ekonomiką. Ten sukeltos algos, bet biudžetas jau senka, ir iš tikrųjų jie jau turi didelių problemų. Jeigu mums pavyktų, ką siūlo ir D. Trumpas po rinkimų, gerokai apriboti jų pajamas iš naftos, to užtektų, kad Rusija neturėtų resursų“, – teigė A. Valionis.
Kartu jis pažymėjo, kad svarbu, kad poreikį suvoktų ne tik rytinio flango, bet ir Vakarų partneriai.
Seimo NSGK pirmininkas pažymėjo, kad esame kolektyvinės gynybos dalis.
„Ir čia klausimas yra, ko mes galėtume laukti Lietuvoje – ar lenkų, ar vokiečių, kokių pajėgų? Vis tiek norisi JAV lyderystės. JAV yra unikali valstybė tuo, kad ji gimė iš laisvės idėjos (…), ir, nepaisant ilzoliacionistinių elementų, kurie visą laiką buvo (…), mūsų tikslas, kad Amerika būtų čia, ir būtų jos daugiau. Manau, kad Lenkija rodo puikų pavyzdį, tiek investuodama, tiek kurdama santykius“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
